Šarlerua – miestas Belgijos pietvakariuose, į pietus nuo Briuselio, prie Sambro upės. Yra oro uostas. Angliakasybos rajono Pays noir centras. Išvystyta metalurgijos, sunkiųjų mašinų, chemijos, cemento pramonė (sunkioji pramonė ėmė plėtotis XIX a. nutiesus Sambro kanalus). Šiaurinis priemiestis Jumet nuo XIX a. garsėjo stikliais.
Mieste yra rotušė (1936 m.) su 70 m aukščio varpine, Parodų rūmai (1954 m.), Dailės menų rūmai (1957 m.), verslo kolegija, medicinos ir chirurgijos institutas, archeologijos muziejus. Su sostine susisiekia geležinkeliu ir kanalu.
Gyvenvietė įkurta 1666 metais, kai viduramžių kaimo Charnoy vietoje pastatyta tvirtovė, kuri buvo pavadinta Ispanijos karaliaus Karolio II garbei ( – „Karolis“ + roi – „karalius“). Tačiau jau 1667 m. miestas atiteko prancūzams, jį 1678 m. vėl atsiėmė ispanai. 1693 vėl atiteko prancūzams, 1697 m. ispanams, 1701 m. prancūzams, 1713 m. austrams. 1815 m. čia buvo Napoleono būstinė. 1830 m. miestas atiteko Belgijai, 1868–1871 m. išardyta tvirtovė. 1914 m. rugpjūčio 14 d. čia įvyko pirmasis I pasaulinio karo mūšis.
