Valiuta - Euras

Valiuta  >  Euras

Euras

Euras – bendra 19 Europos Sąjungos šalių valiuta.

Euras kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m.

sausio 1 d., grynieji pinigai pasirodė 2002 m.

sausio 1 d.

Banknotai visose šalyse yra vienodi, o monetų aversą kiekviena šalis leidžia pagal savą dizainą.

Šalis

Majotas

Majotas  – Prancūzijos departamentas šiaurinėje Mozambiko sąsiaurio dalyje Indijos vandenyne, netoli Komorų. Kartu tai ir Afrikos sala, priklausanti Komorų salynui.

Ši sala – ginčytina teritorija, de facto administruojama Prancūzijos, tačiau Komorai ją oficialiai laiko ketvirtąja šalies provincija. Iki 2011 m. sala turėjo Prancūzijos užjūrio bendrijos statusą.

Reunjonas

Reunjonas  – sala Indijos vandenyne, Prancūzijos užjūrio regionas. Salos skersmuo yra 50-70 km. Reunjonas yra maždaug 800 km į rytus nuo Madagaskaro ir kartu su Mauricijumi bei Rodrigeso salomis priklauso Maskarenų salų grupei, kurias 1511 m. atrado Pedro Mascarenhas. Salos sostinė – Sen Deni.

Reunjonas – labiausiai į vakarus nutolusi Maskarenų salų grupės sala. Reunjonas priskiriamas prie vulkaninės kilmės salų, jos aukščiausia viršūnė – centrinėje salos dalyje stūksantis daugiau nei 3 km aukščio Sniego kalnas. Salos centre gausu cirkų, upių, krioklių, tropinių miškų. Reunjono pietvakariuose dominuoja savana. Salos klimatas tropinis, pasatų.

Prancūzijos Pietų Sritys

Prancūzijos Pietų ir Antarkties sritys − Prancūzijos užjūrio teritorija, turinti ypatingą statusą.

Teritorija yra pietinėje Indijos vandenyno dalyje ir susideda iš 5 administracinių apygardų:

Airijos sala

Airijos salos fizinis žemėlapis

Airija (air.

Alandai

Alandai  – Suomijai priklausančios salos Baltijos jūroje ties Botnijos įlanka, tarp Turku ir Stokholmo. Iš viso apie 6500 salų (gyvenamų – apie 80), kurių bendras plotas – 1527 km²; gyventojų – 27 700 (2009), daugumą sudaro švedai. Salos sudaro autonominį Suomijos lenį. Salas nuo Švedijos skirianti Baltijos jūros dalis dar vadinama Alandų jūra.

Didžiausios salos – Alandas, Lemlandas, Ekerė (Eckerö), Fėglė (Föglö), dauguma uolėtos, sudarytos iš granito. Administracinis centras – Marianhamina.

Andora

Andoros Kunigaikštystė – labai maža pietvakarių Europos šalis, esanti rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Sostinė – Andorra la Vella.

1993 m. paskelbta nauja konstitucija. Tais pačiais metais Andora tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.

Austrija

Austrija, oficialiai – Austrijos Respublika  – valstybė Centrinėje Europoje, sudaryta iš 9 federacinių vienetų – žemių. Austrija šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose su Slovakija ir Vengrija, pietuose su Slovėnija ir Italija, vakaruose su Šveicarija bei Lichtenšteinu. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės.

Lietuvos Respubliką de jure Austrija pripažino 1924 m. vasario 7 d. 1991 m. rugpjūčio 28 d. Austrija pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę de jure, kartu užmegzti diplomatiniai santykiai.

Belgija

Belgija, oficialiai Belgijos Karalystė  – valstybė šiaurės vakarų Europoje. Ji yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų, Belgijoje įsikūrusios ES, NATO bei kitų svarbių tarptautinių organizacijų būstinės. Belgija turi sausumos sienas su Nyderlandais, Vokietija, Liuksemburgu ir Prancūzija, šiaurės vakaruose valstybės krantus skalauja Šiaurės jūra ir Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauris.

Belgija priklauso Žemutinių šalių regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemutinės šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose labai aukštas.

Estija

Estijos Respublika  – valstybė šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus vakaruose, šiaurėje Suomių įlanka, pietvakariuose – Rygos įlanka.

Estija yra ES, NATO, JTO, OECD narė.

Graikija

Graikija (, 🇬🇷), oficialiai – Graikijos Respublika  – valstybė Pietų Europoje, prie Viduržemio jūros. Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurėje su Makedonija ir Bulgarija, šiaurės rytuose su Turkija. Šalies pakrantę skalauja Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūros.

Moderniųjų laikų Graikija kūrėsi remdamasi idėja, kad ji esanti Senovės Graikijos palikuonė ir tuo pačiu Vakarų pasaulio kultūros lopšys. Šį palikimą iš dalies atspindi 17 Graikijos istorinių objektų, kurie yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Ispanija

Ispanijos Karalystė – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Ispanija yra supama Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Jai taip pat priklauso du autonominiai miestai Afrikoje.

Seniausieji Pirėnų pusiasalio gyventojai buvo iberai, kurių vardu pavadintas ir pusiasalis. IX a. m. e. pradžioje, iš dabartinės Prancūzijos, į Pirėnų pusiasalį persikėlė baskų gentys.

Italija

Italija arba Italijos Respublika yra valstybė pietų Europoje.

Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją, bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos).

Juodkalnija

Juodkalnija – valstybė Europoje, Balkanų regione. Juodkalnija ribojasi su Serbija, Kosovu, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Albanija ir Adrijos jūra.

Senovėje Juodkalnija sudarė Ilyrijos dalį ir 9 m. buvo užimta romėnų. Valdoma kaip Dalmatijos, vėliau Praevalitanijos provincija. Pagal didžiausią regiono miestą Doklea kraštas romėnų buvo vadinamas Docleata. Kuomet slavai 5-6 a. kolonizavo kraštą ir asimiliavo vietos ilyrus, regiono pavadinimas buvo suslavintas ir tapo Duklja. Iki IX a. regione įtaką turėjo Bizantijos imperija.

Kipras

Kipras, oficialiai − Kipro respublika − valstybė ir sala Viduržemio jūros rytuose , esanti į pietus nuo Turkijos ir į vakarus nuo Sirijos bei Libano. Kipras yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Geografiškai šalis priklauso Azijai, tačiau politiniu ir kultūrinių atžvilgiu yra laikoma Europos dalimi.

Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais rugsėjo 20 d. įstojo į Junginių Tautų Organizaciją. 2004 m. gegužės 1 d. Kipras įstojo į Europos Sąjungą.

Latvija

Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija (bendros sienos ilgis 343 km) ir Lietuva (588 km), kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija (276 km), o pietryčiuose su Baltarusija (141 km). Jūros siena Latvija ribojasi su Švedija. Latvija priskiriama vidutinių platumų klimato zonai.

Latvija yra unitarinė parlamentinė respublika, kuri administraciniu atžvilgiu skirstoma į 118 savivaldybių (109 savivaldybės ir 9 miestai). Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Ryga. Latvija nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. yra Jungtinių Tautų, nuo 2004 m. balandžio 2 d. NATO, o nuo tų pačių metų gegužės 1-osios, kartu su Lietuva ir Estija, Europos Sąjungos narė. Nuo 2014 m. valstybė priklauso euro zonai. 2016 m. tapo OECD nare. Latvijos nacionaliniai simboliai – baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas.

Lietuva

Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km).

Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km. Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.

Liuksemburgas

Liuksemburgas, oficialiai Liuksemburgo Didžioji Hercogystė  – nedidelė valstybė vakarų Europoje, besiribojanti su Vokietija, Prancūzija bei Belgija. Šalyje vartojamos trys oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių.

Liuksemburgas priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Nyderlandai). Taip pat Liuksemburgas priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.

Malta

Maltos Respublika − salų valstybė Viduržemio jūroje, pietų Europoje. Valstybė susideda iš keleto salų, trys iš kurių yra apgyvendintos. Didžiausia sala – Maltos, kur įsikūrusi sostinė Valeta ir didžioji dalis valstybės gyventojų. Nors Maltoje gyvena kiek mažiau nei 450 000 gyventojų, dėl savo mažo ploto (316 km 2 ), Malta yra viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Yra dvi valstybinės kalbos – maltiečių ir anglų. Malta randasi 80 km į pietus nuo Italijos, 284 km į rytus nuo Tuniso, ir 333 km į šiaurę virš Libijos.

Dėl to, kad Maltos salos užima strategiškai svarbią padėtį Viduržemio jūros viduryje, jas istorijos eigoje buvo užvaldžiusios įvarios tautos: finikiečiai, kartaginiečiai, graikai, romėnai, Bizantijos imperija, arabai, normanai, ispanai, Maltos ordinas, vėliau prancūzai ir britai.

Monakas

Monako Kunigaikštystė – nedidelė Alpių valstybė prie Viduržemio jūros, besiribojanti su Prancūzija. Tai viena mažiausių valstybių pasaulyje, bet tuo pačiu – tankiausiai apgyvendinta.

Skirtumas tarp Monako miesto ir Monako valstybės tėra teorinis, kadangi valstybė faktiškai susideda iš miesto, kurį sudaro Monakas (Monaco Ville), Monte Karlas (Monte Carlo), La Kondaminas (La Condamine) ir naujas pramoninis rajonas – Fonvilis (Fontvieille).

Nyderlandai

Šiame straipsnyje aprašoma europinė Nyderlandų Karalystės dalis. Apie kitas šalies teritorijas žiūrėkite: Aruba, Sint Martenas, Kiurasao ir BES salos.

Nyderlandai , oficialiai Nyderlandų Karalystė – federacinė valstybė, sudaryta iš Nyderlandų europinės dalies, esančios vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, besiribojančios su Belgija ir Vokietija, bei Nyderlandų Antilų ir Arubos.

Portugalija

Portugalija (Portugal) – pietvakarių Europos valstybė. Portugalija šiaurėje bei rytuose ribojasi tik su viena šalimi – Ispanija (sienos ilgis – 1214 km), o likusią šalies pusę skalauja Atlanto vandenynas (pakrantės ilgis – 1793 km).

Ankstyvoji Portugalijos istorija neatsiejama nuo bendros Iberijos pusiasalio istorijos iki 1128 m., kai susikūrė Portugalijos valstybė.

Prancūzija

Prancūzija (, tariama [fʁɑ̃s]), oficialiai Prancūzijos Respublika  – šalis Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje. Šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros, iš rytų į vakarus nuo Reino iki Atlanto vandenyno. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina šešiakampiu.

Pietuose Prancūzija ribojasi su Ispanija, Andora ir Monaku, šiaurėje su Belgija ir Liuksemburgu, šiaurės rytuose su Vokietija, rytuose su Šveicarija ir Italija. Prancūzijos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas, pietinius Viduržemio jūra. Prancūzijos užjūrio departamentai turi sienas su Brazilija ir Surinamu (Prancūzijos Gviana), taip pat su Nyderlandų Antilais (San Marteno saloje). Prancūziją su Jungtine Karalyste jungia Eurotunelis.

San Marinas

San Marino Respublika – nedidelė (61 km² ploto) valstybė Europos pietuose, apsupta Italijos.

San Marinas yra mažiausiai gyventojų (33 285) turinti valstybė Europos Taryboje.

Slovakija

Slovakija, oficialiai – Slovakijos Respublika  – valstybė centrinėje Europoje. Ribojasi su Čekija šiaurės vakaruose, Lenkija – šiaurėje, Ukraina – rytuose, Vengrija – pietuose bei Austrija – pietvakariuose.

Slovakijos valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Didžioji dalis vykdomosios valdžios įgaliojimų suteikta vyriausybės vadovui, premjerministrui, kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento. Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjerministro teikimą.

Slovėnija

Slovėnijos respublika – valstybė centrinėje Europoje, besiribojanti su Italija vakaruose, Kroatija pietuose ir rytuose, Vengrija šiaurės rytuose, Austrija šiaurėje ir Adrijos jūra pietvakariuose.

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos istorija

Suomija

Suomija, oficialiai Suomijos Respublika  – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione. Suomija šiaurėje ribojasi su Norvegija, rytuose su Rusija, vakaruose su Švedija. Pietvakariuose Suomiją skalauja Baltijos jūra, vakaruose – Botnijos, o pietuose – Suomijos įlanka. Tarp Suomijos ir Švedijos esančios Alandų salos priklauso Suomijai, tačiau turi plačią savivaldą. Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių Europoje (15,47 žm./km²). Didžioji dalis gyventojų susitelkę šalies pietuose. Šalies sostinė yra Helsinkis. Suomijoje yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų.

Suomija yra Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos, Šiaurės Tarybos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Eurozonos narė.

Vokietija

Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį Vakarų Vokietija

Vokietija, oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika, VFR (, BRD) – federacinė parlamentinė respublika Vakarų Europoje. Vokietija susideda iš 16 federacinių vienetų (žemių). Sostinė ir didžiausias miestas – Berlynas. Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~81,5 mln. gyv.).

Gvadelupa

Gvadelupa  – salynas rytinėje Karibų jūros dalyje, Prancūzijos užjūrio regionas. Salose gyvena apie 406 000 žmonių.

Gvadelupa yra Karibuose, tarp Mažųjų Antilų salų, Pavėjinių salų grupėje. Yra tarp Dominikos pietuose, Sent Kitso ir Nevio taip pat Antigvos ir Barbudos šiaurėje. Toliau šiaurėje esančios Šv. Bartolomėjaus ir Šv. Martyno salos nuo 2007 m. nebepriklauso Gvedelupos kolonijai.

Martinika

Martinika  – Prancūzijos užjūrio regionas Karibų jūroje, Atlanto vandenyne.

''Dar žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos

Sen Martenas

Sen Martenas, Sen Marteno bendrija (Collectivité de Saint-Martin) – Prancūzijos užjūrio bendrija, esanti Šv. Martyno salos šiaurinėje dalyje, Mažųjų Antilų salyne, Karibų jūroje, Atlanto vandenyne.

Iki 2007 m.

Sen Pjeras ir Mikelonas

Sen Pjeras ir Mikelonas  – Prancūzijos užjūrio departamentas, sudarytas iš keleto salų rytiniame Kanados krante, netoli Niufaundlando.

Pagrindinis straipsnis: Sen Pjero ir Mikelono istorija

Šv. Bartolomėjaus sala

Šv. Bartolomėjaus sala arba Sen Bartelmi, oficialiai – '''Šv. Bartolomėjaus teritorinė bendrija' (Collectivité territoriale de Saint-Barthélemy), paprastai vadinama Sen Bartu (St. Barts, St. Barths'') yra viena Mažųjų Antilų sala, Prancūzijos užjūrio bendrija. Sala užima 21 km². 2006 m. saloje gyveno 8 255 gyventojai. Sostinė – Gustavija.

Žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos, Švedijos Vakarų Indijos

Prancūzijos Gviana

Prancūzų Gviana – Prancūzijos užjūrio regionas Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Administracinis centras – Kajenas. Valstybinė kalba – prancūzų.

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos istorija

Kalba

Euro (English)  Euro (Italiano)  Euro (Nederlands)  Euro (Français)  Euro (Deutsch)  Euro (Português)  Евро (Русский)  Euro (Español)  Euro (Polski)  欧元 (中文)  Euro (Svenska)  Euro (Română)  ユーロ (日本語)  Євро (Українська)  Евро (Български)  유로 (한국어)  Euro (Suomi)  Euro (Bahasa Indonesia)  Euras (Lietuvių)  Euro (Dansk)  Euro (Česky)  Euro (Türkçe)  Евро (Српски / Srpski)  Euro (Eesti)  Euro (Slovenčina)  Euró (Magyar)  Euro (Hrvatski)  ยูโร (ไทย)  Evro (Slovenščina)  Eiro (Latviešu)  Ευρώ (Ελληνικά)  Euro (Tiếng Việt) 
 mapnall@gmail.com