Euras

Euras
€
Euras – bendra 20 iš 27 Europos Sąjungos šalių valiuta.

Euras kaip negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m.

sausio 1 d. Pakeitė iki tol naudotą ekiu.

Grynieji pinigai pasirodė 2002 m.

sausio 1 d.

Šalis
  • Majotas
    Majotas  – Prancūzijos departamentas šiaurinėje Mozambiko sąsiaurio dalyje Indijos vandenyne, netoli Komorų. Kartu tai ir Afrikos sala, priklausanti Komorų salynui.

    Ši sala – ginčytina teritorija, de facto administruojama Prancūzijos, tačiau Komorai ją oficialiai laiko ketvirtąja šalies provincija. Iki 2011 m. sala turėjo Prancūzijos užjūrio bendrijos statusą.
  • Prancūzijos Pietų Sritys
    Prancūzijos Pietų ir Antarkties sritys − Prancūzijos užjūrio teritorija, turinti ypatingą statusą.

    Teritorija yra pietinėje Indijos vandenyno dalyje ir susideda iš 5 administracinių apygardų:
  • Airijos sala
    Airija – trečia pagal dydį Europos sala, priklausanti Britų salų salynui.

    Sala politiškai padalinta į Airijos Respubliką, užimančią 5/6 salos ploto (pietinė, rytinė, vakarinė ir šiaurės vakarų dalis) ir Šiaurės Airiją, priklausančią Jungtinei Karalystei salos šiaurės rytuose.
  • Alandai
    Alandai (SV Åland, ) – Suomijai priklausančios salos Baltijos jūroje ties Botnijos įlanka, tarp Turku ir Stokholmo. Iš viso apie 6500 salų (gyvenamų – apie 80), kurių bendras plotas – 1527 km²; gyventojų – 27 700 (2009), daugumą sudaro švedai. Salos sudaro autonominį Suomijos lenį. Salas nuo Švedijos skirianti Baltijos jūros dalis dar vadinama Alandų jūra.

    Didžiausios salos – Alandas, Lemlandas, Ekerė (Eckerö), Fėglė (Föglö), dauguma uolėtos, sudarytos iš granito. Administracinis centras – Marianhamina.
  • Andora
    Andora, oficialiai Andoros Kunigaikštystė – mikrovalstybė Pirėnų pusiasalyje, rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, šiaurėje besiribojanti su Prancūzija ir pietuose su Ispanija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Andora la Velja.

    1993 m. paskelbta nauja konstitucija. Tais pačiais metais Andora tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.
  • Austrija
    Austrija, oficialiai Austrijos Respublika  – valstybė Centrinėje Europoje. Tai devynių žemių federacija, iš kurių viena yra sostinė Viena. Austrija šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose su Slovakija ir Vengrija, pietuose su Slovėnija ir Italija, vakaruose su Šveicarija bei Lichtenšteinu. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės.

    Austrija yra Jungtinių Tautų narė nuo 1955 m., o Europos Sąjungos narė nuo 1995 m. Šalyje yra tarptautinių organizacijų ESBO ir OPEC būstinės. Austrija yra viena iš EBPO bei Interpolo steigėjų. 1995 m. ji taip pat pasirašė Šengeno sutartį, o 1999 m. įsivedė eurą.
  • Belgija
    Belgija, oficialiai Belgijos Karalystė – valstybė šiaurės Vakarų Europoje. Ji yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų, Belgijoje įsikūrusios ES, NATO bei kitų svarbių tarptautinių organizacijų būstinės. Belgija ribojasi su Nyderlandais šiaurėje, Vokietija rytuose, Liuksemburgu pietryčiuose, Prancūzija pietvakariuose ir Šiaurės jūra bei Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauriu šiaurės vakaruose. Sostinė ir didžiausias miestas – Briuselis. Kiti didieji miestai yra Antverpenas, Gentas, Šarlerua, Lježas, Briugė, Namiūras ir Leuvenas.

    Belgija priklauso Žemutinių šalių regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemutinės šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose labai aukštas.
  • Estija
    Estija, oficialiai Estijos Respublika  – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus vakaruose, šiaurėje Suomių įlanka, pietvakariuose – Rygos įlanka.

    Estija yra ES, NATO, JTO, OECD narė.
  • Graikija
    Graikija, oficialiai Graikijos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje, prie Viduržemio jūros. Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurėje su Šiaurės Makedonija ir Bulgarija, šiaurės rytuose su Turkija. Šalies pakrantę skalauja Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Atėnai.

    Moderniųjų laikų Graikija kūrėsi remdamasi idėja, kad ji esanti Senovės Graikijos palikuonė ir tuo pačiu Vakarų pasaulio kultūros lopšys. Šį palikimą iš dalies atspindi 17 Graikijos istorinių objektų, kurie yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
  • Ispanija
    Ispanija (, tariama ), oficialiai Ispanijos Karalystė (, tariama [ˈrejno ð(e) esˈpaɲa]) – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Ispanija yra supama Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Jai taip pat priklauso du autonominiai miestai Afrikoje – Seuta ir Melilja.

    Seniausieji Pirėnų pusiasalio gyventojai buvo iberai, kurių vardu pavadintas ir pusiasalis. IX a. m. e. pradžioje, iš dabartinės Prancūzijos, į Pirėnų pusiasalį persikėlė baskų gentys.
  • Italija
    Italija, oficialiai Italijos Respublika  – valstybė Pietų Europoje.

    Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos).
  • Juodkalnija
    Juodkalnija (juodk. Црна Гора / Crna Gora – „Juodas kalnas“)  – valstybė Pietryčių Europoje, prie Adrijos jūros. Juodkalnija ribojasi su Serbija ir Kosovu rytuose, Bosnija ir Hercegovina šiaurės vakaruose, Kroatija vakaruose ir Albanija pietuose. Sostinė ir didžiausias miestas – Podgorica. Istorinė ir kultūrinė Juodkalnijos sostinė – Cetinė.

    Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinės Juodkalnijos teritorijoje buvo trys kunigaikštystės: Duklia, daugmaž pietinėje pusėje; Travunija vakaruose; Raška šiaurėje. 1042 m. archontas Stafanas Vojislavas pradėjo sukilimą ir iškovojo Duklios nepriklausomybę nuo Bizantijos imperijos bei tapo Vojislavjevičių dinastijos pradininku. XIV–XV a. iškilo nepriklausoma Zetos kunigaikštystė, kurią 1356–1421 m. valdė Balšičių dinastija, o 1431–1498 m. – Crnojevičių dinastija. Tuomet pradėtas naudoti ir Juodkalnijos vardas. Patekusi į Osmanų imperiją Juodakalnija 1697 m. faktiškai atgavo nepriklausomybę valdant Petrovič-Njegošo dinastijai. Iš pradžių tai buvo teokratinė valstybė, valdoma valdovų-vyskupų, nuo 1852 m. pradėjo valdyti pasaulietiniai valdovai. Juodkalnijos nepriklausomybę didžiosios valstybės de facto pripažino Berlyno kongrese 1878 m., po Juodkalnijos-Osmanų imperijos karo. 1905 m. šalis tapo karalyste. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos dalimi. Iširus Jugoslavijai Serbija ir Juodkalnija sudarė Federacinę Jugoslavijos Respubliką, kuri 2003 m. buvo pervadinta į Serbijos ir Juodkalnijos Sąjungą. Juodkalnija šioje sąjungoje užėmė 13,5 % teritorijos. Po nepriklausomybės referendumo 2006 m. gegužę Juodkalnija paskelbė nepriklausomybę ir jos federacija su Serbija tų pačių metų birželio 3 d. buvo panaikinta.
  • Kipras
    Kipras (, ), oficialiai Kipro Respublika (, ) − valstybė ir sala Viduržemio jūros rytuose, esanti į pietus nuo Turkijos, į vakarus nuo Sirijos, į šiaurės vakarus nuo Libano, Izraelio ir Gazos ruožo (Palestina), į šiaurę nuo Egipto ir į pietryčius nuo Graikijos. Kipras yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Geografiškai šalis priklauso Azijai, tačiau politiniu ir kultūriniu atžvilgiu yra laikoma Europos dalimi. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Nikosija.

    Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais rugsėjo 20 d. įstojo į Junginių Tautų Organizaciją. 2004 m. gegužės 1 d. Kipras įstojo į Europos Sąjungą.
  • Latvija
    Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija (bendros sienos ilgis 343 km) ir Lietuva (588 km), kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija (276 km), o pietryčiuose su Baltarusija (141 km). Jūros siena Latvija ribojasi su Švedija. Latvija priskiriama vidutinių platumų klimato zonai.

    Latvija yra unitarinė parlamentinė respublika, kuri administraciniu atžvilgiu skirstoma į 118 savivaldybių (109 savivaldybės ir 9 miestai). Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Ryga. Latvija nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. yra Jungtinių Tautų, nuo 2004 m. balandžio 2 d. NATO, o nuo tų pačių metų gegužės 1-osios, kartu su Lietuva ir Estija, Europos Sąjungos narė. Nuo 2014 m. valstybė priklauso euro zonai. 2016 m. tapo OECD nare. Latvijos nacionaliniai simboliai – baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas.
  • Lietuvos Tarybų Respublika
    Lietuvos Tarybų Respublika  – buvusi sovietinė respublika dabartinės Lietuvos teritorijoje, gyvavusi kelis mėnesius 1918–1919 m.

    1918 m. gruodžio 4 d. lietuviškosios RKP(b) sekcijos Maskvoje centrinis biuras nusprendė sukurti laikinąją Lietuvos revoliucinę vyriausybę. Gruodžio 8 d. Vilniuje buvo suformuota Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama Vinco Mickevičiaus-Kapsuko. 1918 m. gruodžio 16 – 1919 m. sausio 7 d. ši vyriausybė buvo įsikūrusi Raudonosios armijos užimtame Daugpilyje. Gruodžio 16 d. Laikinoji revoliucinė vyriausybė paskelbė manifestą, kuriuo paskelbė vokiečių okupacinės kariuomenės valdžios panaikinimą, Lietuvos Tarybos paleidimą, valdžios perėjimą darbininkų deputatų taryboms ir Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą. Tuo pačiu metu, gruodžio 15 d. tarybų valdžią Vilniuje paskelbė Prano Eidukevičiaus vadovaujama Vilniaus darbininkų deputatų taryba. Gruodžio 16 d. komunistai, Bundo nariai ir kairieji socialdemokratai surengė demonstraciją ir mitingą palaikantį Raudonąją armiją ir komunistų valdžią. Gruodžio 18 d. Vilniaus tarybos manifestas išleistas žydų, lietuvių, lenkų ir rusų kalba. Gruodžio 16-19 dienomis komunistų demonstracijos organizuotos ir kituose Lietuvos miestuose; kai kuriose gyvenvietėse taip pat kūrėsi darbininkų deputatų tarybos, kurios dažniausiai realios valdžios neturėjo. 1918 m. gruodžio 22 d. Tarybų Rusijos sovnarkomas pripažino Lietuvos Tarybų Respubliką (kartu su Tarybų Latvija). Netrukus Lietuvos Sovietų Respubliką pripažino vadinamosios Baltarusijos, Estijos, Ukrainos sovietų respublikos. 1918 m. gruodį – 1919 m. sausį raudonieji užėmė didžiąją Lietuvos dalį, iš kurios buvo išvesta vokiečių kariuomenė. Anksčiau sukurtos tarybos buvo išvaikytos ir sukurti revoliuciniai komitetai. Sausio 5 d. Raudonoji armija užėmė Vilnių, į kurį persikėlė ir V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybė.
  • Liuksemburgas
    Liuksemburgas, oficialiai Liuksemburgo Didžioji Hercogystė  – nedidelė valstybė Vakarų Europoje, besiribojanti su Belgija vakaruose ir šiaurėje, Vokietija rytuose ir Prancūzija pietuose. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Liuksemburgas. Šalyje vartojamos trys oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių.

    Liuksemburgas priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Nyderlandai). Taip pat Liuksemburgas priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.
  • Malta
    Malta, oficialiai Maltos Respublika − salų valstybė Viduržemio jūroje, Pietų Europoje. Valstybė susideda iš keleto salų, trys iš kurių yra apgyvendintos. Didžiausia sala – Maltos, kur įsikūrusi sostinė Valeta ir didžioji dalis valstybės gyventojų. Nors Maltoje gyvena kiek mažiau nei 500 000 gyventojų, dėl savo mažo ploto (316 km²), Malta yra viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Yra dvi valstybinės kalbos – maltiečių ir anglų. Malta yra 80 km į pietus nuo Italijos, 284 km į rytus nuo Tuniso, ir 333 km į šiaurę virš Libijos.

    Dėl to, kad Maltos salos užima strategiškai svarbią padėtį Viduržemio jūros viduryje, jas istorijos eigoje buvo užvaldžiusios įvairios tautos: finikiečiai, kartaginiečiai, graikai, romėnai, Bizantijos imperija, arabai, normanai, ispanai, Maltos ordinas, vėliau prancūzai ir britai.
  • Monakas
    Monakas, oficialiai Monako Kunigaikštystė  – nedidelė Alpių valstybė prie Viduržemio jūros, besiribojanti su Prancūzija. Tai viena mažiausių valstybių pasaulyje, bet kartu  – tankiausiai apgyvendinta.

    Skirtumas tarp Monako miesto ir Monako valstybės tėra teorinis, kadangi valstybė faktiškai susideda iš miesto, kurį sudaro Monakas (Monaco Ville), Monte Karlas (Monte Carlo), La Kondaminas (La Condamine) ir naujas pramoninis rajonas – Fonvilis (Fontvieille).
  • Nyderlandai
    Nyderlandai arba Olandija, oficialiai Nyderlandų Karalystė  – valstybė Vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, turinti užjūrio teritorijų Karibų jūroje. Rytuose ribojasi su Vokietija, pietuose – su Belgija. Karibuose Nyderlandai valdo Arubos, Kiurasao, Bonero, Sint Eustatijaus, Sabos (BES) salas ir Šv. Martyno salos pietinę dalį – Sint Marteną.

    Nyderlandai priklauso Žemutinių šalių regionui (į jį taip pat įeina Belgija ir Liuksemburgas). Nyderlandai dar priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemutinės šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, jose labai aukštas gyvenimo lygis.
  • Portugalija
    Portugalija, oficialiai Portugalijos Respublika  – pietvakarių Europos valstybė. Portugalija šiaurėje bei rytuose ribojasi tik su viena šalimi – Ispanija (sienos ilgis – 1214 km), o likusią šalies pusę skalauja Atlanto vandenynas (pakrantės ilgis – 1793 km). Atlanto vandenyne Portugalijai priklauso Azorų salos ir Madeira.

    Portugalija paliko gilų kultūrinį, architektūrinį ir kalbinį pėdsaką visame pasaulyje. Portugalų kalba, diegta kolonijiniais laikais, išlieka viena plačiausiai paplitusių pasaulio kalbų – ja šneka 250 milijonų vadinamųjų lusofonų (portugalakalbių).
  • Prancūzija
    Prancūzija (, tariama ), oficialiai Prancūzijos Respublika (, tariama ) – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų Amerikoje, Atlanto, Ramiajame ir Indijos vandenynuose. Europoje šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros, iš rytų į vakarus nuo Reino iki Atlanto vandenyno. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina „Šešiakampiu“. Europinė Prancūzija pietuose ribojasi su Ispanija, Andora ir Monaku, šiaurėje su Belgija ir Liuksemburgu, šiaurės rytuose su Vokietija, rytuose su Šveicarija ir Italija. Prancūzijos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas, pietinius Viduržemio jūra. Prancūzijos užjūrio departamentai turi sienas su Brazilija ir Surinamu (Prancūzijos Gviana), taip pat su Nyderlandų Antilais (Šv. Martyno saloje). Prancūziją su Jungtine Karalyste jungia Eurotunelis.

    Prancūzija yra didžiausia pagal plotą ir antra pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos šalis. Bendras Prancūzijos plotas 643 801 km², iš jų atitinkamai Europinė Prancūzija 551 500 km², Užjūrio Prancūzija 92 301 km². Prancūzijos sausumos plotas 640 427 km², iš jo Europinės Prancūzijos 549 970 km², Užjūrio Prancūzijos 90 457 km². Prancūzijai priklausantys vandenys iš bendro ploto užima 3 374 km², iš jų atitinkamai Europinėje Prancūzijoje 1 530 km² ir 1 844 km² Užjūrio Prancūzijoje.
  • San Marinas
    San Marinas, oficialiai San Marino Respublika , arba Šviesiausioji San Marino Respublika – nedidelė (61 km² ploto) valstybė Europos pietuose, Apeninų pusiasalio šiaurės rytuose.

    San Marinas yra anklavas, iš visų pusių supamas Italijos.
  • Slovakija
    Slovakija, oficialiai Slovakijos Respublika  – valstybė Centrinėje Europoje. Ribojasi su Čekija šiaurės vakaruose, Lenkija – šiaurėje, Ukraina – rytuose, Vengrija – pietuose bei Austrija – pietvakariuose. Sostinė ir didžiausias miestas yra Bratislava, o antras pagal dydį miestas – Košicė.

    Slovakijos valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Didžioji dalis vykdomosios valdžios įgaliojimų suteikta vyriausybės vadovui, premjerministrui, kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento. Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjerministro teikimą.
  • Suomija
    Suomija (, SV Finland), oficialiai Suomijos Respublika (, SV Republiken Finland) – Šiaurės šalis Europos šiaurėje, Fenoskandijos regione. Suomija šiaurėje ribojasi su Norvegija, rytuose su Rusija, vakaruose su Švedija. Pietvakariuose Suomiją skalauja Baltijos jūra, vakaruose – Botnijos, o pietuose – Suomijos įlanka. Tarp Suomijos ir Švedijos esančios Alandų salos priklauso Suomijai, tačiau turi plačią savivaldą. Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių Europoje (15,47 žm./km²). Didžioji dalis gyventojų susitelkę šalies pietuose. Šalies sostinė yra Helsinkis. Suomijoje yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų.

    Suomija yra Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos, Šiaurės Tarybos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Euro zonos narė.
  • Vokietija
    Vokietija (, tariama ), oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR,, tariama ) – valstybė Vidurio Europoje. Šiaurėje ribojasi su Danija, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais. Šiaurės vakaruose Vokietija prieina prie Šiaurės jūros, šiaurės rytuose – prie Baltijos jūros. Vokietija susideda iš 16 federacinių vienetų (žemių). Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Berlynas. Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~83,15 mln. gyv.).

    Antikos laikotarpiu šiaurinė dabartinės Vokietijos dalis buvo apgyvendinta įvairių germanų genčių. Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu germanų gentys apgyvendino teritorijas ir pietinėje dabartinės Vokietijos dalyje. Nuo X a. vokiečių teritorijos sudarė centrinę Šventosios Romos imperijos dalį. XVI a. šiaurinė Vokietija tapo protestantiškosios reformacijos centru.
  • Gvadelupa
    Gvadelupa  – salynas rytinėje Karibų jūros dalyje, Prancūzijos užjūrio regionas. Salose gyvena apie 406 000 žmonių.

    Gvadelupa yra Karibuose, tarp Mažųjų Antilų salų, Pavėjinių salų grupėje. Yra tarp Dominikos pietuose, Sent Kitso ir Nevio taip pat Antigvos ir Barbudos šiaurėje. Toliau šiaurėje esančios Šv. Bartolomėjaus ir Šv. Martyno salos nuo 2007 m. nebepriklauso Gvedelupos kolonijai.
  • Martinika
    Martinika  – Prancūzijos užjūrio regionas Karibų jūroje, Atlanto vandenyne.

    ''Dar žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos
  • Sen Martenas
    Sen Martenas, Sen Marteno bendrija (Collectivité de Saint-Martin) – Prancūzijos užjūrio bendrija, esanti Šv. Martyno salos šiaurinėje dalyje, Mažųjų Antilų salyne, Karibų jūroje, Atlanto vandenyne.

    Iki 2007 m.
  • Sen Pjeras ir Mikelonas
    Sen Pjeras ir Mikelonas  – Prancūzijos užjūrio departamentas, sudarytas iš keleto salų rytiniame Kanados krante, netoli Niufaundlando.

    Pagrindinis straipsnis: Sen Pjero ir Mikelono istorija
  • Šv. Bartolomėjaus sala
    '''Šv. Bartolomėjaus sala arba Sen Bartelmi, oficialiai – Šv. Bartolomėjaus teritorinė bendrija' (Collectivité territoriale de Saint-Barthélemy), paprastai vadinama Sen Bartu (St. Barts, St. Barths'') yra viena Mažųjų Antilų sala, Prancūzijos užjūrio bendrija. Sala užima 21 km². 2006 m. saloje gyveno 8 255 gyventojai. Sostinė – Gustavija.

    Žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos, Švedijos Vakarų Indijos
  • Prancūzijos Gviana
    Prancūzijos Gviana  – Prancūzijos užjūrio regionas Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Administracinis centras – Kajenas. Valstybinė kalba – prancūzų.

    Prancūzijos Gvianos teritorijoje gyveno įvairios indėnų gentys: karibai, aravakai, galibi, vajampi ir kt. 1498 m. Gvianos krantus priplaukė Kristupas Kolumbas ir pavadino „Parijų žeme“. XVII a. pradžioje čia bandė įsitvirtinti olandai ir prancūzai, tačiau juos pasitiko labai nesvetinga gamta ir indėnų pasipriešinimas. 1643 m. prancūzams pavyko įkurti Kajeno gyvenvietę, o vėliau ir Sinamario miestą. 1667 m. į Gvianą pretenzijas pareiškė Didžioji Britanija, bet pagal netrukus pasirašytą Bredos sutartį, teritorija liko Prancūzijai. 1676 m. Gvianą laikinai okupavo olandai. Nuo 1641 m. iki pat 1951 m. kai kurios Prancūzijos Gvianos salos (pvz., Velnio sala) buvo paverstos kalėjimais ir trėmimų vietomis.