Prancūzų kalba

Prancūzų kalba
Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba. Kalbančiųjų pasaulyje yra apie 129 mln. Giminingiausios kalbos yra Oil kalbos, istoriškai Prancūzijos šiaurinėje ir Belgijos pietinėje dalyse vartotos vietinės kalbos.

Prancūzų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų oficiali arba darbo kalba (Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Sąjunga, Tarptautinis olimpinis komitetas, Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautinis teisingumo teismas, Interpolas, Pasaulinė pašto sąjunga, Europos transliuotojų sąjunga ir daugelis kitų).

Šalis
  • Beninas
    Benino Respublika (Beninas; anksčiau – Dahomėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Togu vakaruose, Nigerija rytuose, Burkina Fasu bei Nigeriu šiaurėje. Pietuose prieina prie Gvinėjos įlankos.

    Skirtingai nei dažnai manoma, Benino valstybė neturi nieko bendro su garsiausia Benino civilizacijos valstybe – Benino karalyste, kuri nuo XV a. klestėjo Nigerijos teritorijoje. Istoriškai ši teritorija nuo XVI a. buvo vadinama Vergų krantu, o vėliau – Dahomėja. Tik 1945 m. valstybė pakeitė savo pavadinimą, kadangi Dahomėjos respublika turėjo labai neigiamą įvaizdį aplinkinėse Afrikos šalyse dėl vergovinės praeities.
  • Burkina Fasas
    Burkina Fasas – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Maliu vakaruose ir šiaurėje, Nigeriu rytuose, Beninu pietryčiuose, Togu ir Gana pietuose, Dramblio Kaulo Krantu pietvakariuose. Neturi priėjimo prie jūros. Iki 1984 m. vad. Aukštutinės Voltos Respublika.

  • Burundis
    Burundis, oficialiai – Burundžio Respublika – nedidelė valstybė Afrikos Didžiųjų ežerų regione. Ribojasi su Ruanda, Kongo Demokratine Respublika ir Tanzanija.

    Burundis yra prezidentinė, atstovaujamosios demokratijos respublika, paremta daugiapartine sistema. Prezidentas yra šalies galva ir vyriausybės vadovas. Prezidentas renkamas 5 metų kadencijai, jis formuoja ministrų tarybą. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro dvejų rūmų asamblėja, kuri susideda iš Nacionalinės asamblėjos ir Senato. Asamblėją sudaro 170, o Senatą – 51 narys. Yra nustatytos kvotos tutsių, hutų atstovams bei moterims. Teisminę valdžią sudaro Aukščiausiasis Teismas, apeliacinis teismas bei tribunolai.
  • Centrinės Afrikos Respublika
    Centrinės Afrikos Respublika – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Čadu, Sudanu, Pietų Sudanu, Kongo Demokratine Respublika, Kongo Respublika ir Kamerūnu.

    Per ikikolonijinį laikotarpį (iki XX a.) Centrinės Afrikos Respublikos teritorijoje egzistavo atskiri kultūriniai-istoriniai regionai, kurie vystėsi skirtingomis kryptimis. Pietvakarinė dalis, padengta Kongo džiunglėmis, aukštesnės kultūros neišvystė, tuo tarpu šiaurines Sudaninio klimato teritorijas labai stipriai veikė Sahelio civilizacija. Šiaurės vakarinė dabartinės respublikos dalis (gbajai) priklausė istoriniam Adamavos regionui, ir vietiniai gyventojai buvo laikomi kirdi dalimi. Šiauriausia valstybės teritorija buvo įtakojama Bagirmio valstybės kultūros.
  • Dramblio Kaulo Krantas
    Dramblio Kaulo Kranto Respublika  – valstybė Vakarų Afrikoje. Ji užima 322 462 km² plotą ir ribojasi su Liberija, Gvinėja, Maliu, Burkina Fasu, Gana bei Gvinėjos įlanka pietuose. 2009 m. šalyje gyveno 20 617 068 gyventojai.

    Prasidėjus Afrikos kolonizavimui šalis tapo Prancūzijos kolonija. 1960 m. rugpjūčio 7 d. Dramblio Kaulo Krantas tapo nepriklausoma respublika, tačiau iki šiol išlaiko puikius santykius ne tik su Afrikos kaimynėmis, tačiau ir su Europa, ypač Prancūzija.
  • Džibutis
    Džibučio Respublika (Džibutis) – valstybė Rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja šiaurėje, Etiopija vakaruose ir pietuose ir Somaliu pietryčiuose, taip pat su Raudonąja jūra ir Adeno įlanka.

  • Gabonas
    Gabono Respublika (Gabonas) – valstybė Centro Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Pusiaujo Gvinėja, Kamerūnu, Kongu ir Gvinėjos įlanka. Gabonas užima beveik 270 000 km² plotą, kuriame gyvena apie 1,8 milijonų gyventojų. Šalies sostinė yra didžiausias miestas Librevilis. Nuo pat šalies nepriklausomybės paskelbimo nuo Prancūzijos 1960 m. rugpjūčio 17 dienos šalį valdė du prezidentai.

    Pagrindinis straipsnis: Gabono istorija
  • Gvinėja
    Gvinėjos Respublika (Gvinėja) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Bisau Gvinėja šiaurės vakaruose, Senegalu šiaurėje, Maliu šiaurės rytuose, Dramblio Kaulo Krantu rytuose, Liberija ir Siera Leone pietuose, taip pat Atlanto vandenynu vakaruose. Konakris yra didžiausias šalies miestas ir sostinė, jame yra įsikūrusi šalies vyriausybė. Gvinėja dažnai vadinama Konakrio-Gvinėja, norint atskirti šalį nuo kaimynės Bisau Gvinėjos. Gvinėjoje gyvena net 24 skirtingos etninės grupės.

    Pagrindinis straipsnis: Gvinėjos istorija, apie ikikolonijinę istoriją taip pat žiūrėti Vakarų Sahelis, Senegambija
  • Jungtinė Arabų Respublika
    Jungtinė Arabų Respublika – istorinė valstybė Afrikoje ir Azijoje. Šalis susikūrė 1958 m., kai Egiptas ir Sirija susijungė į bendrą valstybę. 1961 m. Sirija pasitraukė ir vėl tapo nepriklausoma valstybe, bet Egiptas iki 1971 m. oficialiai buvo vadinamas „Jungtine Arabų Respublika“. Per beveik visą savo egzistavimo laiką Jungtinė Arabų Respublika kartu su Šiaurės Jemenu sudarė Jungtines Arabų Valstijas.

    Valstybė buvo įsikūrusi prie Viduržemio jūros. Didesnė dalis šalies buvo Afrikoje, kita dalis – Azijoje. Tarp egiptietiškų ir siriškų teritorijų šalį skyrė Libanas ir Izraelis.
  • Kamerūnas
    Kamerūno Respublika (Kamerūnas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Nigerija, Čadu, Centrinės Afrikos Respublika, Kongu, Gabonu, Pusiaujo Gvinėja ir Gvinėjos įlanka. Šalis kartais vadinama „miniatiūrine Afrika“ dėl geologinės ir kultūrinės įvairovės. Gamtinės sąlygos čia labai įvairios: yra ir paplūdimių, dykumų, savanų, kalnų ir net drėgnųjų miškų. Aukščiausias taškas – 4040 m aukščio Kamerūno ugnikalnis, didžiausi miestai – Duala, Jaundė ir Garua. Kamerūne gyvena apie 200 skirtingų kalbinių grupių. Šalis garsi savo tradicine muzika (makossa ir bikutsi), taip pat pajėgia futbolo rinktine. Oficialios kalbos – prancūzų ir anglų.

    Kamerūnas palaiko gerus santykius su JAV ir kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai geruose santykiuose su savo kaimynais Afrikoje, palaiko JT taikos palaikymo iniciatyvą Centrinėje Afrikoje. Vis dėlto tarptautinėje arenoje daugiausiai konfiktų kyla dėl sienų nustatymo, ypač su Nigerija.
  • Komorai
    Komorų Sąjunga (Komorai; iki 2002 m. – Komorų Federacinė Islamo Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyno Mozambiko sąsiauryje, tarp Madagaskaro ir Mozambiko.

    * Pagrindinis straipsnis – Komorų istorija. Apie ikikolonijinę istoriją – Svahilių civilizacija.
  • Kongo Demokratinė Respublika
    Kongo Demokratinė Respublika, trumpiau Kongo DR, KDR, 1971–1997 m. Zairas  – valstybė Centrinėje Afrikoje. Antra pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybė. Šiaurės vakaruose KDR ribojasi su Kongo Respublika, šiaurėje – su Centrinės Afrikos Respublika, Pietų Sudanu, šiaurės rytuose – su Uganda, rytuose – su Ruanda, Burundžiu, Tanzanija, pietryčiuose ir pietuose – su Zambija, pietvakariuose – su Angola. Vakaruose prieina prie Pietų Atlanto vandenyno ir Angolos Kabindos eksklavo. Šalis plotu yra antra pagal dydį Afrikos žemyne ir vienuolikta pasaulyje. Šalyje gyvena daugiau nei 108 milijonai gyventojų. Tai didžiausia oficialiai prancūziškai kalbanti šalis. Sostinė ir svarbiausias ekonominis centras — Kinšasa.

    Spėjama, kad šalies teritorija apgyvendinta jau 90 000 metų. Maždaug prieš 3000 m. tuomečius gyventojus išstūmė bantų gentys. Šalies vakaruose XIV-XIX a. egzistavo Kongo karalystė, šiaurės rytuose, viduriniame regione ir rytuose XVI-XIX a. - azandžių, Lubos ir Lundos karalystės. XIX a. pab. dabartinę Kongo DR kolonizavo Belgijos karalius Leopoldas II, įkurdamas Laisvąją Kongo valstybę. Pradėta masinė gamtos turtų eksploatacija, žiaurus vietos gyventojų išnaudojimas.
  • Kongo Respublika
    Kongo Respublika (Kongas; kartais Kongas-Brazavilis) – valstybė vidurio vakarų Afrikoje. Ribojasi su Gabonu vakaruose, Kamerūnu ir Centrinės Afrikos Respublika šiaurėje, Kongo Demokratine Respublika rytuose ir pietuose, Angola ir Atlanto vandenynu pietvakariuose.

    Kongo Respublika yra buvusi Prancūzijos kolonija.
  • Madagaskaras
    Madagaskaro Respublika (Madagaskaras) – valstybė Madagaskaro saloje Indijos vandenyne, netoli rytinio Afrikos kranto.

    Apie IV a. į salą atsikėlė pirmieji žmonės iš Pietryčių Azijos regiono, spėjama, iš Indonezijos. Apie VII a. į salas ėmė skverbtis arabai. 1500 m. rugpjūčio 10 d. salose išsilaipino pirmasis europietis – portugalas Diego Diasas ir pavadino salą San Lorenzo. Didžiąją XIX a. dalį Madagaskaras buvo valdomas Madagaskaro karalių, kol 1895 m. prancūzai įvedė kolonijinį valdymą. 1960 m. Madagaskaras formaliai atgavo nepriklausomybę, nors ilgai išliko didelė Prancūzijos įtaka, ypač sprendžiant politinius ir ekonominius klausimus.
  • Majotas
    Majotas  – Prancūzijos departamentas šiaurinėje Mozambiko sąsiaurio dalyje Indijos vandenyne, netoli Komorų. Kartu tai ir Afrikos sala, priklausanti Komorų salynui.

    Ši sala – ginčytina teritorija, de facto administruojama Prancūzijos, tačiau Komorai ją oficialiai laiko ketvirtąja šalies provincija. Iki 2011 m. sala turėjo Prancūzijos užjūrio bendrijos statusą.
  • Malis
    * Šis straipsnis – apie dabartinę valstybę Afrikoje. Apie to paties pavadinimo istorinę valstybę žiūrėkite straipsnį Malio imperija.

    Malio Respublika (Malis) – valstybė Vakarų Afrikoje. Neturi išėjimo į jūrą, didžioji dalis yra Sacharos ir Sahelio regionuose. Ribojasi su Mauritanija šiaurės vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Nigeriu rytuose, Burkina Fasu, Dramblio Kaulo Krantu ir Gvinėja pietuose, Senegalu vakaruose.
  • Marokas
    Marokas, oficialiai Maroko Karalystė – valstybė Šiaurės vakarų Afrikoje. Rytuose ribojasi su Alžyru, pietuose – su Vakarų Sachara, vakaruose – su Atlanto vandenynu, šiaurėje – su Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Nuo 1975 m. Marokas valdo didžiąją Vakarų Sacharos dalį, tačiau ši aneksija nėra visuotinai pripažįstama.

    Marokas yra konstitucinė monarchija ir iki 2017 metų sausio 30 dienos buvo vienintelė Afrikos šalis, nepriklausiusi Afrikos Sąjungai. Šiuo metu jis yra Arabų lygos, Arabų Magrebo sąjungos, Afrikos Sąjungos, Islamo pasitarimo organizacijos, Viduržemio dialogo grupės, 77 grupės narys ir viena iš NATO nepriklausančių JAV sąjungininkų.
  • Mauricijus
    Mauricijaus Respublika (Mauricijus) – valstybė Indijos vandenyno salose, apie 900 km į rytus nuo Madagaskaro. Be Mauricijaus (1 865 km²) ir Rodrigeso salos (104 km²), esančių Maskarenų salyne, Mauricijui priklauso ir Kargados Karachoso salynas bei Agalegos salos. Bendras plotas – 2 045 km².

    Mauricijaus valdymo forma – parlamentinė demokratija, savo struktūra panaši į Jungtinės karalystės. Valstybės vadovas yra prezidentas, penkeriems metams renkamas Nacionalinės Asamblėjos (Mauricijaus parlamento). Parlamentas susideda iš 62 visuotinai renkamų narių. Vykdomajai valdžiai vadovauja ministras pirmininkas ir ministrų taryba. Istoriškai pastebima dviejų didelių partijų koalicijų susidarymo tendencija.
  • Mauritanija
    Mauritanija (arab. الموريتانية Mūrītānyā; ), oficialiai Mauritanijos Islamo Respublika (arab. الجمهورية الإسلامية الموريتانية al-Jumhūrīyah al-Islāmīyah al-Mūrītānīyah; ) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Vakarų Sachara šiaurėje ir vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Maliu rytuose ir pietuose, Senegalu pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

    Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu.
  • Nigeris
    Nigerio Respublika (Nigeris) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru ir Libija šiaurėje, Čadu rytuose, Nigerija ir Beninu pietuose, Burkina Fasu ir Maliu vakaruose.

    Nigerio tautų istorija prasidėjo I mūsų eros tūkst., plečiantis transsacharinei prekybai, kurios keliai sujungė Viduržemio jūros pietines pakrantes su į pietus nuo Sacharos buvusiomis tautomis. Pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo apgyvendintas Ayras, Nigeryje suklestėjo garsūs prekybos miestai (pvz., Agadesas ir Tahua).
  • Pusiaujo Gvinėja
    Pusiaujo Gvinėjos Respublika (Pusiaujo Gvinėja) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Šalis šiaurėje ribojasi su Kamerūnu, rytuose ir pietuose su Gabonu bei su Biafros įlanka vakaruose. Nors šalis ir vadinama Pusiaujo Gvinėja, tačiau ji yra kiek šiauriau.

    Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos istorija
  • Ruanda
    Ruandos Respublika (Ruanda) – valstybė Centrinėje Afrikoje, vadinamajame Didžiųjų Ežerų regione. Ribojasi su Uganda, Burundžiu, Kongo Demokratine Respublika ir Tanzanija. Dažnai vadinama „Tūkstančio kalvų šalimi“.

    1895 m. Ruanda tapo Vokietijos kolonija. Jai pralaimėjus I pasaulinį karą protektoratas suteiktas Belgijai, kuri valdė su Tautų Lygos mandatu. Belgai, siekdami savo tikslų, tutsių ir hutų tautas atskyrė. Tutsiai tapo aukštesniąja klase, o hutai – žemesniąja. 1962 m. liepos 1 d. Ruanda išsivadavo iš Belgijos mandato. Kilo pilietinis karas tarp tutsių ir hutų. Į karą buvo įtraukta ir Tanzanija. 1994 m. prasidėjo Ruandos genocidas, kurio metu nužudyta apie 0,8 mln. tutsių. JTO ir Prancūzijos pastangomis karas nutrauktas. Vėliau šalis įtraukta į Pirmąjį ir Antrąjį Kongo karus. Tik 2004 m. Ruanda išsivadavo iš karų ir pasuko demokratijos keliu. 2009 m. lapkričio 29 d. šalis tapo 44-ąja Tautų sandraugos nare.
  • Seišeliai
    Seišeliai (oficialus pavadinimas Seišelių Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyne, į šiaurės rytus nuo Madagaskaro.

    Kitos netoliese esančios salų valstybės ir teritorijos yra Mauricijus ir Reunionas pietuose, Komorai pietvakariuose ir Maldyvai šiaurės rytuose.
  • Senegalas
    * Apie upę žr. Senegalas (upė).

    Senegalo Respublika (Senegalas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Mauritanija šiaurėje, Maliu rytuose, Gvinėja ir Bisau Gvinėja pietuose, pilnai apsupa Gambiją, taip pat ribojasi su Atlanto vandenynu vakaruose.
  • Togas
    Togo Respublika (Togas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Gana vakaruose, Beninu rytuose, Burkina Fasu šiaurėje ir Gvinėjos įlanka pietuose.

    * Dar žiūrėti: Vergų krantas (Benino civilizacija)''
  • Tunisas
    Tunisas, oficialiai Tuniso Respublika – valstybė Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros. Vakaruose ribojasi su Alžyru, pietryčiuose – su Libija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Tunisas.

    Tunisas yra populiarus tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje.
  • Čadas
    Čado Respublika (Čadas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Libija šiaurėje, Sudanu rytuose, Centrinės Afrikos Respublika pietuose, Kamerūnu ir Nigerija pietvakariuose ir Nigeriu vakaruose.

    Apie senąją Čado istoriją: Kanem-Bornu, Vadajus
  • Prancūzijos Pietų Sritys
    Prancūzijos Pietų ir Antarkties sritys − Prancūzijos užjūrio teritorija, turinti ypatingą statusą.

    Teritorija yra pietinėje Indijos vandenyno dalyje ir susideda iš 5 administracinių apygardų:
  • Laosas
    Laoso Liaudies Demokratinė Respublika (Laosas) – valstybė pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Mianmaru, Kinija, Vietnamu, Kambodža ir Tailandu. Laoso istorija siekia La Sango karalystę (dar vadinamą milijono dramblių šalimi), kuri egzistavo nuo XIV iki XVIII a.

    Išsivadavęs iš Prancūzijos kolonizacijos, 1949 m. Laosas paskelbė nepriklausomybę. Ilgas pilietinis karas oficialiai baigėsi, kai 1975 m. į valdžią atėjo komunistinis Patet Lao judėjimas, tačiau pasipriešinimas ir protestai dar tęsėsi kelerius metus.
  • Libanas
    * Šis straipsnis apie valstybę. Apie miestą Kolumbijoje žr. Libanas (Kolumbija).

    Libanas, oficialiai Libano Respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Sirija, pietuose – su Izraeliu. Vakaruose Libanas prieina prie Viduržemio jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Beirutas.
  • Sirija
    Sirija, oficialiai Sirijos Arabų Respublika – valstybė Vakarų Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Turkija, rytuose ir pietryčiuose – su Iraku, pietuose – su Jordanija, vakaruose – su Izraeliu ir Libanu. Vakaruose Sirija prieina prie Viduržemio jūros. Šalis suskirstyta į 14 muchafazų, kurios apima 65 rajonus. Sirijos sostinė ir didžiausias miestas – Damaskas.

    Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija
  • Vietnamas
    Vietnamas, oficialiai Vietnamo Socialistinė Respublika  – valstybė Pietryčių Azijoje, Indokinijos pusiasalio rytuose. Šiaurėje ribojasi su Kinija, vakaruose – su Laosu, pietvakariuose – su Kambodža. Rytuose ir pietuose Vietnamas prieina prie Pietų Kinijos jūros ir jos įlankų – Tonkino įlankos (šiaurės rytuose) bei Tailando įlankos (pietvakariuose). 2021 m. Vietname gyveno apytiksliai 98,5 milijono žmonių. Tai 13-a didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių pasaulyje ir 8-a Azijoje.

    Vietnamiečiai išsikovojo nepriklausomybę nuo Kinijos Imperijos 938 m. Sėkmingos Vietnamo karališkosios šeimos atvedė Vietnamą į aukso amžių iki Indokinijos pusiasalio kolonizavimo. Pastangos išvaryti Prancūzus iš Vietnamo davė vaisių: XX a. vid. jie pasitraukė iš šalies ir paliko ją politiškai suskaldytą į dvi grupes. Įsikišus užsienio šalims, kova peraugo į Vietnamo karą, kuris baigėsi 1975 m. Šiaurės Vietnamo pergale.
  • Belgija
    Belgija, oficialiai Belgijos Karalystė – valstybė šiaurės Vakarų Europoje. Ji yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų, Belgijoje įsikūrusios ES, NATO bei kitų svarbių tarptautinių organizacijų būstinės. Belgija ribojasi su Nyderlandais šiaurėje, Vokietija rytuose, Liuksemburgu pietryčiuose, Prancūzija pietvakariuose ir Šiaurės jūra bei Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauriu šiaurės vakaruose. Sostinė ir didžiausias miestas – Briuselis. Kiti didieji miestai yra Antverpenas, Gentas, Šarlerua, Lježas, Briugė, Namiūras ir Leuvenas.

    Belgija priklauso Žemutinių šalių regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemutinės šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose labai aukštas.
  • Graikija
    Graikija, oficialiai Graikijos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje, prie Viduržemio jūros. Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurėje su Šiaurės Makedonija ir Bulgarija, šiaurės rytuose su Turkija. Šalies pakrantę skalauja Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Atėnai.

    Moderniųjų laikų Graikija kūrėsi remdamasi idėja, kad ji esanti Senovės Graikijos palikuonė ir tuo pačiu Vakarų pasaulio kultūros lopšys. Šį palikimą iš dalies atspindi 17 Graikijos istorinių objektų, kurie yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
  • Italija
    Italija, oficialiai Italijos Respublika  – valstybė Pietų Europoje.

    Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos).
  • Liuksemburgas
    Liuksemburgas, oficialiai Liuksemburgo Didžioji Hercogystė  – nedidelė valstybė Vakarų Europoje, besiribojanti su Belgija vakaruose ir šiaurėje, Vokietija rytuose ir Prancūzija pietuose. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Liuksemburgas. Šalyje vartojamos trys oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių.

    Liuksemburgas priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Nyderlandai). Taip pat Liuksemburgas priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.
  • Monakas
    Monakas, oficialiai Monako Kunigaikštystė  – nedidelė Alpių valstybė prie Viduržemio jūros, besiribojanti su Prancūzija. Tai viena mažiausių valstybių pasaulyje, bet kartu  – tankiausiai apgyvendinta.

    Skirtumas tarp Monako miesto ir Monako valstybės tėra teorinis, kadangi valstybė faktiškai susideda iš miesto, kurį sudaro Monakas (Monaco Ville), Monte Karlas (Monte Carlo), La Kondaminas (La Condamine) ir naujas pramoninis rajonas – Fonvilis (Fontvieille).
  • Prancūzija
    Prancūzija (, tariama ), oficialiai Prancūzijos Respublika (, tariama ) – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų Amerikoje, Atlanto, Ramiajame ir Indijos vandenynuose. Europoje šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros, iš rytų į vakarus nuo Reino iki Atlanto vandenyno. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina „Šešiakampiu“. Europinė Prancūzija pietuose ribojasi su Ispanija, Andora ir Monaku, šiaurėje su Belgija ir Liuksemburgu, šiaurės rytuose su Vokietija, rytuose su Šveicarija ir Italija. Prancūzijos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas, pietinius Viduržemio jūra. Prancūzijos užjūrio departamentai turi sienas su Brazilija ir Surinamu (Prancūzijos Gviana), taip pat su Nyderlandų Antilais (Šv. Martyno saloje). Prancūziją su Jungtine Karalyste jungia Eurotunelis.

    Prancūzija yra didžiausia pagal plotą ir antra pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos šalis. Bendras Prancūzijos plotas 643 801 km², iš jų atitinkamai Europinė Prancūzija 551 500 km², Užjūrio Prancūzija 92 301 km². Prancūzijos sausumos plotas 640 427 km², iš jo Europinės Prancūzijos 549 970 km², Užjūrio Prancūzijos 90 457 km². Prancūzijai priklausantys vandenys iš bendro ploto užima 3 374 km², iš jų atitinkamai Europinėje Prancūzijoje 1 530 km² ir 1 844 km² Užjūrio Prancūzijoje.
  • Vatikanas
    * Nepainiotina su Šventuoju Sostu.

    Vatikanas, oficialiai Vatikano Miesto Valstybė  – miestas-valstybė, anklavas Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija. Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal plotą. Vatikano suverenitetas yra ne savarankiškas, o kylantis iš Šventojo Sosto suvereniteto. Vatikanas yra tik Šventojo sosto, popiežiaus rūmų ir jo aptarnaujančio personalo buvimo vieta. Užsienio šalių diplomatinės misijos akredituotos ne mieste, o prie Šventojo Sosto ir reziduoja ne Vatikane, o Romoje.
  • Šveicarija
    Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija  – valstybė Vidurio Europos pietvakariuose. Šiaurėje ribojasi su Vokietija, rytuose – su Austrija ir Lichtenšteinu, pietuose – su Italija, vakaruose – su Prancūzija. Šalį sudaro 26 kantonai. Šveicarijoje vartojamos keturios oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, 2004 m. prisijungė prie Šengeno erdvės.

    Šveicarijos ekonomika yra viena stipriausių pasaulyje. Paslaugų sektoriuje dirba apie trys ketvirtadaliai visų dirbančiųjų. Nustatyta, kad Ciurichas ir Ženeva, pagal gyvenimo kokybę, užima antrą ir trečią vietas pasaulyje.
  • Gvadelupa
    Gvadelupa  – salynas rytinėje Karibų jūros dalyje, Prancūzijos užjūrio regionas. Salose gyvena apie 406 000 žmonių.

    Gvadelupa yra Karibuose, tarp Mažųjų Antilų salų, Pavėjinių salų grupėje. Yra tarp Dominikos pietuose, Sent Kitso ir Nevio taip pat Antigvos ir Barbudos šiaurėje. Toliau šiaurėje esančios Šv. Bartolomėjaus ir Šv. Martyno salos nuo 2007 m. nebepriklauso Gvedelupos kolonijai.
  • Haitis
    Haičio Respublika – valstybė Karibų jūroje, Espanjolos salos vakarinėje dalyje. Ribojasi su Dominikos Respublika, kuri užima kitą salos dalį. Haityje pagrindinės kalbos yra prancūzų ir haičio kreolų. Haitis yra pirmoji Lotynų Amerikos valstybė paskelbusi nepriklausomybę.

    Per kelis dešimtmečius po to, kai Espanjolos salą 1492 m. atrado Kristupas Kolumbas, vietiniai salos gyventojai aravakai (taip pat vadinti tainais) buvo visiškai išnaikinti. XVII a. pabaigoje sala vėl buvo apgyvendinta iš Afrikos atvežtais vergais, kurie dirbo cukrašvendrių plantacijose.
  • Jungtinės Amerikos Valstijos
    Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV , vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV yra federacinė respublika, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Valstybės teritorija daugiausia išsidėsčiusi žemyninėje centrinės Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinė Vašingtonas (federalinė Kolumbijos apygarda). Aliaskos valstija yra šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, o Havajai – salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausias miestas – Niujorkas. JAV šiaurėje ribojasi su Kanada, pietuose – su Meksika.

    Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno.
  • Kanada
    Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje. Pietuose ir šiaurės vakaruose ribojasi su JAV. Rytuose Kanados krantus skalauja Atlanto vandenynas, vakaruose – Ramusis vandenynas, o šiaurėje – Arkties vandenynas.

    Kanada yra federacija, kurią sudaro 10 provincijų ir 3 teritorijos. Kanada yra antra pagal plotą pasaulio valstybė po Rusijos, jos plotas yra beveik 10 mln. kv. kilometrų. 2015 m. Kanadoje gyveno 35 mln. gyventojų, ji buvo 26-ta pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje.
  • Martinika
    Martinika  – Prancūzijos užjūrio regionas Karibų jūroje, Atlanto vandenyne.

    ''Dar žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos
  • Sen Martenas
    Sen Martenas, Sen Marteno bendrija (Collectivité de Saint-Martin) – Prancūzijos užjūrio bendrija, esanti Šv. Martyno salos šiaurinėje dalyje, Mažųjų Antilų salyne, Karibų jūroje, Atlanto vandenyne.

    Iki 2007 m.
  • Sen Pjeras ir Mikelonas
    Sen Pjeras ir Mikelonas  – Prancūzijos užjūrio departamentas, sudarytas iš keleto salų rytiniame Kanados krante, netoli Niufaundlando.

    Pagrindinis straipsnis: Sen Pjero ir Mikelono istorija
  • Sent Vinsentas ir Grenadinai
    Sent Vinsentas ir Grenadinai – salų valstybė Karibų jūroje.

    * Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos
  • Trinidadas ir Tobagas
    Trinidadas ir Tobagas (oficialus pavadinimas Trinidado ir Tobago Respublika) – valstybė Karibų jūros pietuose, netoli Venesuelos ir Grenados krantų. Užima 5 128 km² plotą ir yra sudarytas iš dviejų pagrindinių salų – Trinidado ir Tobago. Trinidado sala yra didžiausia ir labiausiai apgyvendinta – joje gyvena 96 % šalies gyventojų ir ji užima 94 % šalies teritorijos.

    Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos
  • Šv. Bartolomėjaus sala
    '''Šv. Bartolomėjaus sala arba Sen Bartelmi, oficialiai – Šv. Bartolomėjaus teritorinė bendrija' (Collectivité territoriale de Saint-Barthélemy), paprastai vadinama Sen Bartu (St. Barts, St. Barths'') yra viena Mažųjų Antilų sala, Prancūzijos užjūrio bendrija. Sala užima 21 km². 2006 m. saloje gyveno 8 255 gyventojai. Sostinė – Gustavija.

    Žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos, Švedijos Vakarų Indijos
  • Naujieji Hebridai
    Pavadinimas pakeistas dėl nepriklausomos valstybės tapatumo siekių: Naujieji Hebridai pavadinti europiečių, o Vanuatu vietine kalba reiškia 'amžinoji mūsų šalis'.

  • Naujoji Kaledonija
    Naujoji Kaledonija  – salų grupė, esanti pietvakarių Ramiajame vandenyne, sui generis Prancūzijos užjūrio bendrija. Ji susideda iš Didžiosios salos (Grande Terre) ir grupės mažesnių salų, įskaitant Ištikimybės salas. Salos užima apie 18 575 km² plotą. Pagal 2011 m. duomenis Naujojoje Kaledonijoje gyvena apie 260 000 gyventojų. . Sostinė ir didžiausias miestas Numėja. Pagrindinė valiuta yra CFP frankas.

    2018 m. lapkričio 4 d. vykusiame 2018 m. Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės referendume teritorija nusprendė likti Prancūzijos dalimi. Pakartotiniame referendume 2020 m. spalio 4 d. dėl salų nepriklausonybės rinkėjai atmetė siūlymą atsisakyti Paryžiaus valdymo.
  • Prancūzijos Polinezija
    Prancūzijos Polinezija  – Prancūzijos užjūrio bendrija pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, sudaryta iš kelių salynų. Turi Prancūzijos užjūrio bendrijos statusą. Sostinė Papeetė yra gausiausiai apgyvendintoje saloje – Taityje.

    1946–2003 m. Prancūzų Polinezija turėjo „užjūrio teritorijos“ statusą. 2003 m. įgijo „užjūrio bendruomenės“ statusą. O pagal 2004 m. vasario 27 d. gavo užjūrio valstybės vardą ir plačią autonomiją.
  • Volisas ir Futūna
    Volisas ir Futūna (, polin. Telituale o Uvea mo Futuna) – Prancūzijai priklausanti užjūrio teritorija, turinti savivaldos statusą. Tai dvi salų grupės Ramiojo vandenyno pietvakariuose (salos priklauso vakarų Polinezijai): Bendras teritorijos plotas 274 km². Gyventojų – 15435. Administracinis centras – Mata Utu (Uvea saloje).

    * Voliso (Wallis) sala arba Uvea.
  • Argentina
    Argentina, oficialiai Argentinos Respublika  – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno. Vakaruose Argentina ribojasi su Čile, šiaurėje – su Bolivija, šiaurės rytuose – su Paragvajumi ir Brazilija, rytuose – su Urugvajumi.

    Argentina užima 2 780 400 km² plotą ir yra antroji pagal plotą P. Amerikos valstybė po Brazilijos. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą.
  • Prancūzijos Gviana
    Prancūzijos Gviana  – Prancūzijos užjūrio regionas Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Administracinis centras – Kajenas. Valstybinė kalba – prancūzų.

    Prancūzijos Gvianos teritorijoje gyveno įvairios indėnų gentys: karibai, aravakai, galibi, vajampi ir kt. 1498 m. Gvianos krantus priplaukė Kristupas Kolumbas ir pavadino „Parijų žeme“. XVII a. pradžioje čia bandė įsitvirtinti olandai ir prancūzai, tačiau juos pasitiko labai nesvetinga gamta ir indėnų pasipriešinimas. 1643 m. prancūzams pavyko įkurti Kajeno gyvenvietę, o vėliau ir Sinamario miestą. 1667 m. į Gvianą pretenzijas pareiškė Didžioji Britanija, bet pagal netrukus pasirašytą Bredos sutartį, teritorija liko Prancūzijai. 1676 m. Gvianą laikinai okupavo olandai. Nuo 1641 m. iki pat 1951 m. kai kurios Prancūzijos Gvianos salos (pvz., Velnio sala) buvo paverstos kalėjimais ir trėmimų vietomis.