Tivato opština (Tivat)
Tivato opština – opština Juodkalnijoje, kurios centras yra Tivatas (9467 gyv.). Opštinoje gyvena 13630 gyv. (2003 m.).
Opštinos plotas – 46 km², gyventojų tankis – 296,3 gyv./km². Centro gyventojai sudaro 69,5 % viso opštinos gyventojų.
Tivato opštinos teritorija sudaro 0,3 % visos Juodkalnijos teritorijos ir turi 2,2 % visų jos gyventojų. Pagal plotą opština yra dvidešimt pirma, pagal gyventojų skaičių – penkiolikta Juodkalnijoje.
Etninė Tivato opštinos gyventojų sudėtis 2004 m. (tuo metu gyventojų skaičius – 13 991):
* 4 911 serbai (35,1%)
* 4 126 juodkalniečiai (29,49%)
* 2 761 kroatai (19,73%)
* 165 muslimanai (1,18%)
* 144 albanai (1,03%)
* 56 bosniai (0,4%)
Opštinos plotas – 46 km², gyventojų tankis – 296,3 gyv./km². Centro gyventojai sudaro 69,5 % viso opštinos gyventojų.
Tivato opštinos teritorija sudaro 0,3 % visos Juodkalnijos teritorijos ir turi 2,2 % visų jos gyventojų. Pagal plotą opština yra dvidešimt pirma, pagal gyventojų skaičių – penkiolikta Juodkalnijoje.
Etninė Tivato opštinos gyventojų sudėtis 2004 m. (tuo metu gyventojų skaičius – 13 991):
* 4 911 serbai (35,1%)
* 4 126 juodkalniečiai (29,49%)
* 2 761 kroatai (19,73%)
* 165 muslimanai (1,18%)
* 144 albanai (1,03%)
* 56 bosniai (0,4%)
Žemėlapis - Tivato opština (Tivat)
Žemėlapis
Šalis - Juodkalnija
Juodkalnijos vėliava |
Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinės Juodkalnijos teritorijoje buvo trys kunigaikštystės: Duklia, daugmaž pietinėje pusėje; Travunija vakaruose; Raška šiaurėje. 1042 m. archontas Stafanas Vojislavas pradėjo sukilimą ir iškovojo Duklios nepriklausomybę nuo Bizantijos imperijos bei tapo Vojislavjevičių dinastijos pradininku. XIV–XV a. iškilo nepriklausoma Zetos kunigaikštystė, kurią 1356–1421 m. valdė Balšičių dinastija, o 1431–1498 m. – Crnojevičių dinastija. Tuomet pradėtas naudoti ir Juodkalnijos vardas. Patekusi į Osmanų imperiją Juodakalnija 1697 m. faktiškai atgavo nepriklausomybę valdant Petrovič-Njegošo dinastijai. Iš pradžių tai buvo teokratinė valstybė, valdoma valdovų-vyskupų, nuo 1852 m. pradėjo valdyti pasaulietiniai valdovai. Juodkalnijos nepriklausomybę didžiosios valstybės de facto pripažino Berlyno kongrese 1878 m., po Juodkalnijos-Osmanų imperijos karo. 1905 m. šalis tapo karalyste. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos dalimi. Iširus Jugoslavijai Serbija ir Juodkalnija sudarė Federacinę Jugoslavijos Respubliką, kuri 2003 m. buvo pervadinta į Serbijos ir Juodkalnijos Sąjungą. Juodkalnija šioje sąjungoje užėmė 13,5 % teritorijos. Po nepriklausomybės referendumo 2006 m. gegužę Juodkalnija paskelbė nepriklausomybę ir jos federacija su Serbija tų pačių metų birželio 3 d. buvo panaikinta.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
EUR | Euras (Euro) | € | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
SQ | Albanų kalba (Albanian language) |
BS | Bosnių kalba (Bosnian language) |
HR | Kroatų kalba (Croatian language) |
SR | Serbų kalba (Serbian language) |
HU | Vengrų kalba (Hungarian language) |