Žemėlapis - Mauritanija (Islamic Republic of Mauritania)

Mauritanija (Islamic Republic of Mauritania)
Mauritanijos vėliava
Mauritanija (arab. الموريتانية Mūrītānyā; ), oficialiai Mauritanijos Islamo Respublika (arab. الجمهورية الإسلامية الموريتانية al-Jumhūrīyah al-Islāmīyah al-Mūrītānīyah; ) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Vakarų Sachara šiaurėje ir vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Maliu rytuose ir pietuose, Senegalu pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu.

Dėl krašto skurdumo ir nuožmių gyventojų, aktyvesnė europiečių kolonizacija ilgai nebuvo vykdoma. Prancūzai labiau domėjosi Senegalo žemėmis ir ten dar XVII a. įsteigė Sen Lui koloniją. 1815 m. Vienos kongresas patvirtino prancūzų teises į pakrantę piečiau Nuadibu kyšulio. Kadangi Trarzos emyrai kėlė grėsmę prancūzams bei prekiavo su jų konkurentais britais, jie XIX a. vid. pradėjo kovas su maurais kitapus Senegalo upės. Situacija mažai kito iki pat XX a. pr., maurai realiai buvo Mauritanijos valdovais (nors teritorija ir priskirta Prancūzų Vakarų Afrikai). Vėliau prancūzai, pasinaudodami vidiniais Mauritanijos genčių karais, bandė kraštą užimti, 1903 m. sudarė Mauritanijos protektoriatą, bet susilaukė nuožmaus pasipriešinimo (ypač iš Adraro, kuris paskelbė prieš prancūzus džihadą). Apie 1920 m. kolonizatoriai jau sugebėjo įtvirtinti savo valdžią, nors klajoklių antpuoliai tebebuvo dažni iki pat 1935-40 m. Siekdami palaikyti valdžią, prancūzai buvo priversti remtis maurų genčių vadais, bendradarbiavo su Trarzos, Braknos, Adraro emyrais. Socialinė sankloda per kolonijinį laikotarpį mažai tepakito, tebepraktikuota oficialiai Prancūzijoje uždrausta vergovė. Teritorija tebebuvo administruojama iš Port Lui.

1946 m. Mauritanijai suteiktas užjūrio teritorijos statusas, 1957 m. įkurta sostinė Nuakšotas (vieta parinkta tarp maurų ir juodaodžių žemių), 1958 m. suteiktas autonominės respublikos statusas. Dėl etninių skirtumų šalies ateitis buvo miglota – maurai siekė jungtis prie Maroko, juodaodžiai – prie Malio ar Senegalo. Marokas priešinosi Mauritanijos valstybės įkūrimui. Visgi, Prancūzijoje išsilavinusio Moktaro Uldo Dados dėka sudaryta Mauritanijos persigrupavimo partija, kuri siekė nepriklausomos Mauritanijos valstybės.

1960 m. lapkričio 28 d. Mauritanija paskelbė nepriklausomybę. Dada tapo šalies prezidentu, o netrukus įvedė autokratinį valdymą. 1963 m. pradėta geležies rūdos gavyba tapo pagrindiniu šalies pelno šaltiniu. 1975 m. Mauritanija okupavo pietinę Vakarų Sacharos dalį, tačiau išlaidos karui ir Polisario partizanų vykdyti kasyklų ir geležinkelio antpuoliai visiškai nuskurdino šalį. 1978 m., po perversmo nušalinus Dadą, karas nutrauktas, o Mauritanijos teritorijas Vakarų Sacharoje užėmė Marokas. 1984 m. šalies vadovu tapo Maauja Uldas Sid Afmedas Taja, kuris valdė autokratiškai iki pat 2005 m. Jis buvo arabizacijos šalininkas, todėl pietinėje šalies dalyje kilo etniniai neramumai, 1989 m. peraugę į karą su Senegalu. Dėl to ~250 tūkst. juodaodžių persikėlė į Senegalą. Taja laikėsi gan liberalios politikos, palaikė santykius su Izraeliu, todėl įvairios islamistų grupuotės rengė perversmus. 2005 m., Tajai viešint Saudo Arabijoje, įvykdytas sėkmingas perversmas. Šalyje prasidėjo politinio nestabilumo laikotarpis, įvykdyti keli perversmai, rytinėse šalies pusėse suaktyvėjo Al-Kaeda veikla.

2006 m. birželio 26 d. vykusiame referendume 97 % persvara priimti konstitucijos pakeitimai, kurie apribojo vieno asmens prezidentavimo laikotarpį. 2007 m. kovo 11 d. įvyko pirmieji šalies demokratiški rinkimai, kuriuose prezidento kadenciją laimėjo Sidi Ould Cheikh Abdallahi. 2008 m. rugpjūčio 6 d. šalyje įvyko karinis perversmas, kurio metu kariuomenė suėmė šalies prezidentą, premjerą ir užsienio reikalų ministrą. Perversmo koordinatorius - generolas Mohamed Ould Abdel Aziz, kuris tapo laikinuoju šalies vadovu, o po metų išrinktas ir šalies prezidentu. 2019 m. prezidentu išrinktas kitas perversmo veikėjas Mohamed Ould Ghazouani.

 
Neighbourhood - Šalis  
Žemėlapis - Mauritanija (Islamic Republic of Mauritania)
Žemėlapis
Žemėlapis - MauritanijaMauritania_rel95.jpg
Mauritania_rel95.jpg
1454x1712
freemapviewer.org
Žemėlapis - Mauritanija1283px-Mauritania_location_map.svg.jpg
1283px-Mauritania_lo...
1283x1384
freemapviewer.org
Žemėlapis - MauritanijaRichat_Structure_in_Mauritania_Topographic_map.jpg
Richat_Structure_in_...
1843x1876
freemapviewer.org
Žemėlapis - MauritanijaMauritania_relief_location_map.jpg
Mauritania_relief_lo...
1283x1384
freemapviewer.org
Žemėlapis - MauritanijaMauritania_BMNG.png
Mauritania_BMNG.png
1756x1931
freemapviewer.org
Mauritania_Regions_m...
2000x2267
upload.wikimedia.org
Mauritania_Topograph...
1843x1876
upload.wikimedia.org
Mauritania-topograph...
1843x1876
mappery.com
Mauritania-topograph...
1843x1876
www.mappery.com
470_1279017346_mauri...
1454x1712
www.ecoi.net
mauritania_rel95.jpg
1454x1712
www.lib.utexas.edu
Mauritania_rel95.jpg
1454x1712
upload.wikimedia.org
mauritania_rel95.jpg
1454x1712
images.nationmaster....
mauritania_pol95.jpg
1443x1704
www.lib.utexas.edu
mauritania_pol95.jpg
1443x1704
www.mapcruzin.com
Mauritania-physical-...
1412x1540
www.ezilon.com
detailed_physical_ma...
1412x1540
www.vidiani.com
political-map-of-Mau...
1412x1522
www.ezilon.com
Mauritania-road-map....
1412x1518
www.ezilon.com
rl3c_mr_mauritania_m...
1240x1656
www.ginkgomaps.com
arguin_map.jpg
1221x1659
www.lib.utexas.edu
arguin_map.jpg
1221x1659
www.mapcruzin.com
Mauritania_relief_lo...
1283x1384
upload.wikimedia.org
mapofmauritania.jpg
1226x1397
www.phonebookofthewo...
algeria-map.jpg
1200x1089
www.globalcitymap.co...