Žemėlapis - Benkulu (miestas) (Bengkulu)

Benkulu (Bengkulu)
Benkulu (, anglų istorinis pavadinimas Bencoolen) – miestas Indonezijoje, vakarinėje Sumatros pakrantėje. Benkulu miestas yra Benkulus provincijos sostinė ir didžiausias miestas, turintis 308 756 gyventojus (2010 m.).

XVII a. Lampungo regioną Pietų Sumatroje valdė britai iš Malboro tvirtovės, pastatytos 1714 m. O 1682 m. Olandų Rytų Indijos bendrovė užpuolė Banteną. 1685 m. buvo įkurtas prekybos postas, vadintas Benkulenu. Britai išsilaikė regione 150 metų iki 1824 m. sutarties su olandais, kai perleido jiems Benkulu ir susitelkė ties Malaka. Benkulu išliko olandų kolonija iki Antro pasaulinio karo.

Kai olandai įkalino būsimą prezidentą Sukarno, jis trumpai gyveno Benkuluose. Čia jis sutiko žmoną Fatmawati, su kuria susilaukė 7 vaikų, tarp jų buvo būsimoji Indonezijos prezidentė Megawati Sukarnoputri.

Benkulus dažnai niokoja žemės drebėjimai ir cunamiai. 2000 m. birželį žemės drebėjimas nužudė 100 žmonių. Teigiama, kad Benkulus gresia pavojus būti užtvindytam cunamių per artimiausius keletą dešimtmečių dėl požeminių žemės drebėjimų prie Sumatros krantų. 2007 m. rugsėjį žemės drebėjimas nužudė 13 žmonių.

Benkulu mieste įkurtas vienintelis valstybinis universitetas provincijoje.

 
Žemėlapis - Benkulu (Bengkulu)
Šalis - Indonezija
Indonezijos vėliava
Indonezija, oficialiai Indonezijos Respublika  – salų valstybė Pietryčių Azijoje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Borneo saloje Indonezija ribojasi su Malaizija, Naujosios Gvinėjos saloje – su Papua Naująja Gvinėja, Timoro saloje – su Rytų Timoru. Sudaryta iš 17 000 salų. Šalis yra keturiolikta pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių. Indonezija didžiausia tarp šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Java yra gyventojų skaičiumi didžiausia sala pasaulyje. Šalis yra prezidentinė respublika su nuo 2004 m. kas penkerius metus renkamu prezidentu ir įstatymų leidžiamąja valdžia (vadinamąja Liaudies Patariamąja Asamblėja). Indoneziją sudaro 37 provincijos, iš kurių aštuonios turi specialų statusą. Šalies sostinė Džakarta yra vienas didžiausių miestų pagal gyventojų skaičių miestų. Nepaisant didelio gyventojų skaičiaus ir tankiai apgyvendintų regionų, Indonezija turi didžiulius laukinės gamtos plotus ir gali pasigirti vienu didžiausiu biologinės įvairovės lygiu.

Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė - per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai - apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
IDR Indonezijos rupija (Indonesian rupiah) Rp 2
ISO Kalba
EN Anglų kalba (English language)
ID Indoneziečių kalba (Indonesian language)
JV Javiečių kalba (Javanese language)
NL Olandų kalba (Dutch language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Malaizija 
  •  Papua Naujoji Gvinėja 
  •  Rytų Timoras