* Nepainiotina su Šventuoju Sostu.
Vatikanas, oficialiai Vatikano Miesto Valstyb? – miestas-valstyb?, anklavas Italijos sostin?s Romos vakarin?je dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija. Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstyb? ir pagal gyventoj? skai?i?, ir pagal plot?. Vatikano suverenitetas yra ne savarankiškas, o kylantis iš Šventojo Sosto suvereniteto. Vatikanas yra tik Šventojo sosto, popiežiaus r?m? ir jo aptarnaujan?io personalo buvimo vieta. Užsienio šali? diplomatin?s misijos akredituotos ne mieste, o prie Šventojo Sosto ir reziduoja ne Vatikane, o Romoje.
Šventasis Sostas yra nuolatinis Jungtini? Taut? narys – steb?tojas, 2004 m. liepos m?n. gav?s balsavimo teis?. Be to nuo 2008 m. liepos m?n. Vatikanas prad?jo nuolatin? bendradarbiavim? su Interpolu.
Vatikano pilietyb? turi apie 350 žmoni?. Vatikanui priklauso keliolika objekt? Romoje, popiežiaus vasaros rezidencija Kastel Gandolfe (20 km nuo Romos).
Nors Vatikanas yra labai mažas, ta?iau turi savo gvardij?, pašto ženklus ir kitus savarankiškos valstyb?s atributus. Vatikano pasididžiavimas – Šv. Petro bazilika, laikoma didžiausia ir puošniausia katalik? bažny?ia pasaulyje.
Senov?je ant Vatikano kalvos (mons Vaticanus) stov?jo didelis imperatoriaus Nerono cirkas. Valdant šiam imperatoriui, cirko teritorijoje buvo nukryžiuotas Šv. Petras ir netoliese palaidotas. Po kurio laiko ten buvo pastatyta bažny?ia, o pra?jus maždaug 250 met?, imperatorius Konstantinas ant apaštalo kapo pastat? nuostabi? bazilik?. Vatikanas tapo piligrim?, traukian?i? prie šv. Petro kapo, traukos centru.
Iki XIV a. popieži? rezidencija buvo ne Vatikanas, o Laterano r?mai. Po Romos imperijos žlugimo popiežiai, apeliuodami ? vadinam?j? „Pipino dovan?“, pasiskelb? savo „bažnytin?s valstyb?s“ valdovais. Popiežiai palaipsniui pl?t? savo valdomas teritorijas ir po kurio laiko vald? didesni?j? dal? Apenin? pusiasalio. Popiežiai Vatikane ?sik?r? tik po Didžiosios schizmos, gr?ž? iš Avinjono (1377 m.). Nuo 1377 m. kiekvienas popiežius pl?t? ir gražino Vatikano kalvos statinius, steng?si švent?j? kalv? paversti garbinga Vyriausiojo Katalik? bažny?ios T?vo b?stine.
XIX a. didesni?j? dal? popiežiaus valdom? žemi? at?m? naujai susik?rusi Italijos karalyst?. 1870 metais, kai Roma buvo užimta ir prijungta prie Italijos karalyst?s, popiežiaus valdos buvo dar labiau sumažintos. Popiežius Pijus IX atsisak? pripažinti Italijos karalyst? ir ragino katalikus j? boikotuoti. Faktiškai valdydami Vatikano teritorij?, popiežiai ilgai kovojo su Italijos valstybe, tik?damiesi su Europos didži?j? valstybi? parama atkurti sen?j? popiežiaus valstyb?. Nesutarimai baig?si, kai popiežius Pijus XI 1929 m. vasario 11 d. pasiraš? su Italijos vyriausybe Laterano susitarim?, kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstyb?, ir Romos katalik? bažny?ia ?gavo išskirtin? status? Italijoje. Laterano susitarime pirm?kart pamin?tas Vatikano miestas. Žodis „Vatikanas“ kil?s iš Romoje esan?ios kalvos pavadinimo, o pats kalvos pavadinimas yra kil?s iš lotyniško v?ticinor (pranašauju, b?riu) arba yra etrusk? kilm?s. Nuo to laiko oficialus šalies pavadinimas ital? kalba -, formaliau - (Vatikano miesto valstyb?), oficialus pavadinimas lotyn? k. -.
1947 m. Vatikano suverenitetas ?teisintas Italijos konstitucijoje. 1984 m. naujas konkordatas tarp Šventojo sosto ir Italijos pakeit? ankstesnio susitarimo nuostatas, pagal kurias Romos katalik? religija buvo paskelbta valstybine Italijos religija.
