Graikija, oficialiai Graikijos Respublika valstyb? Pietry?i? Europoje, prie Viduremio j?ros. Ji uima pietin? Balkan? pusiasalio dal? ir turi daugiau negu 100 sal?, kurios uima 19 % visos alies teritorijos. Graikija iaur?s vakaruose ribojasi su Albanija, iaur?je su iaur?s Makedonija ir Bulgarija, iaur?s rytuose su Turkija. alies pakrant? skalauja Eg?jo, Jonijos ir Viduremio j?ros. alies sostin? ir didiausias miestas At?nai.
Moderni?j? laik? Graikija k?r?si remdamasi id?ja, kad ji esanti Senov?s Graikijos palikuon? ir tuo pa?iu Vakar? pasaulio kult?ros lopys. ? palikim? i dalies atspindi 17 Graikijos istorini? objekt?, kurie yra ?traukti ? UNESCO Pasaulio paveldo s?ra?.
Graikija yra pramonin? alis su auktu mogaus socialin?s raidos indeksu ir gyvenimo standartu. alis yra Europos S?jungos, NATO, TEBIPO , ESBO, Europos kosmoso agent?ros ir Frankofonijos nar?. Ji turi Balkan?, Vidurini?j? Ryt? ir Viduremio j?ros ali? bruo?.
Graikijos istorija prasideda nuo Eg?jo civilizacijos klest?jimo Kretoje ir Balkan? pusiasalyje II t?kst. pr. m. e. Senov?s Graik? kolonijos ap?m? daug platesnes teritorijas, nei iuolaikin? Graikija. V?liausiai nuo VII a. pr. m. e. graikai prad?jo kolonizuoti dabartin?s Turkijos, Kipro, Italijos, Libijos pakrantes. Po Aleksandro Didiojo ukariavim? graikai uvald? Anatolij?, Egipt?, Sirij? ir Mesopotamij?. Nuo Aleksandro Didiojo mirties 323 m. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e., kol Graikija buvo paversta viena i Romos provincij?, vyravo helenizmas.