Žemėlapis - Vidurinis Kongas (Province du Kongo Central)

Vidurinio Kongo provincija (, iki 2015 m. – Žemutinis Kongas) – provincija Kongo Demokratinės Respublikos vakarinėje dalyje. Ribojasi su Kongo Respublika ir Kinšasa – šiaurėje, su Kvangu – rytuose, su Angola – pietuose ir vakaruose (Kabindos anklavas), taip pat vakaruose siauru ruožu prieina prie Atlanto vandenyno. Administracinis centras – Matadis.

Po bantų migracijų visa teritorija buvo apgyvendinta bantų, ir čia konsolidavosi svarbiausia etninė provincijos grupė bakongai, davę pavadinimą visai šaliai. Didžioji dalis bakongų taip pat gyvena pietinėje Kongo Respublikoje ir šiaurinėje Angoloje. Žemutinio Kongo teritorija – vienas iš svarbiausių Užsachario Afrikos civilizacijos židinių. Čia prasidėjo Kongo civilizacija. Iki XV a. bakongai sukūrė galingą Kongo imperiją. Didelę dalį dabartinės provincijos teritorijos kontroliavo vasalinės Ngojo ir Kakongo karalystės.

XV a. teritoriją pasiekė Portugalija. Iš pradžių buvo užmegzti draugiški santykiai su bakongais, tačiau ilgainiui jie išsigimė: jų pagrindu tapo vergų prekyba, kurios dėka portugalai į Pietų Amerikos kolonijas išgabeno daugybę imperijos gyventojų. Nepaisant to, dėl apsunkintos krašto prieigos nuo jūros, europiečiai jo netyrinėjo. Pirmasis europietis, pasiekęs šią teritoriją buvo Henry Morton Stanley 1878 m., kuris, tiesa, atvyko iš kitos pusės, plaukdamas Kongo upe žemyn.

Pačioje XIX a. pabaigoje, kolonijinėms valstybėms dalijantis Afriką, bakongų etninės žemės buvo padalintos tarp trijų kolonijinių imperijų. Vidurinė jų dalis, atitekusi Belgijai, ir tapo Žemutine Kongo provincija. Iš pradžių ji sudarė dalį Belgijos Kongo Leopoldvilio provincijos.

Kaip atskira provincija atskirta 1966 m. 1971–1997 m. teritorija vadinta Žemutiniu Zayru, 1997–2015 m. Žemutiniu Kongu.