Tunisas (Republic of Tunisia)
Tuniso vėliava |
Tunisas yra populiarus tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje.
Tuniso plotas yra beveik 165 000 km², jame gyvena apie 10,7 milijono gyventojų.
Tuniso respublika yra Arabų Magribo sąjungos, Arabų Lygos bei Afrikos Sąjungos narė.
Tunisas yra apgyvendintas nuo priešistorinių laikų, žmonių gyvenimo pėdsakai čia randami nuo paleolito. Pirmaisiais Tuniso gyventojais laikomi tiesioginiai dabartinių berberų protėviai, kuriuos egiptiečiai vadino apibendrinančiu terminu libu (lbw). Iš to etnonimo kilo vietovardis Libija, kuriuo graikai įvardijo visą jiems žinomą Šiaurės Afriką į vakarus nuo Nilo slėnio.
Dabartinio Tuniso teritorija buvo viena derlingiausių senovės Libijos dalių, todėl I tūkst. pr. m. e. pradžioje įvairios tautos ėmė kurti savo kolonijas. Svarbiausia tų tautų buvo finikiečiai, kurie čia įkūrė daug miestų-valstybių. Jos čia plėtojo semitišką Artimųjų Rytų civilizaciją ir aktyviai dalyvavo kaip egzotinių Afrikos produktų tarpininkės tarp jūros ir Sacharos tautų. Svarbiausia jų buvo Kartagina, ilgainiui įgijęs hegemoniją kaimyninių miestų atžvilgiu ir sukūręs tikrą jūrinę imperiją vakarinėje Viduržemio jūroje.
III a. pr. m. e. Kartaginos interesai susikirto su kitos augančios galybės – Romos imperijos interesais. Tarp dviejų valstybių kilo Pūnų karai, kuriuose 146 m. pr. m. e. galutinę pergalę šventė Roma, sugriovusi Kartaginą iki pamatų ir ėmė kontroliuoti pajūrį. Tuniso teritorija paversta Romos provincija ir pavadinta Afrika. Iš jos vėliau kilo viso žemyno pavadinimas. Tuo metu didžiają dalį teritorijos žemyne jau kontroliavo berberiška Numidija. Skverbdamasi gilyn į krašto gilumą Roma pradėjo karą su jos karaliumi Jugurta, kol galiausiai laimėjo taip vadinamuosius Jugurtos karus.
Romos imperijoje Tunisas buvo laikomas bene svarbiausiu šalies grūdų aruodu. Jis klestėjo ekonomiškai. Iš čia buvo gabenamos prabangos prekės. Pirmaisiais mūsų eros amžiais kraštas kristianizuotas.
Byrant Romos imperijai, V a. tunisą nusiaubė germanai vandalai, kurie įkūrė čia savo karalystę. VI a. vandalus sutriuškino atsigavusi Bizantijos imperija, kuri atkūrė Romėnų administraciją. Tačiau galutinę pergalę krašte šventė VII a. arabai, kurie nukariavo Afrikos provinciją ir prijungė ją prie Kalifato. Vietos gyventojai kriškščionys berberai buvo masiškai islamizuoti ir arabizuoti. Dalis berberų pasitraukė į kalnus siekdami išvengti prievartinio vertimo musulmonais. Dar ir dabar jų pagrindinės gyvenvietės yra įsikūrusios Atlaso kalnuose.
Arabai paliko senąjį krašto pavadinimą (Afrika), jį arabizuodami ir paversdami Ifrikija. Ifrikijos provincija Kalifate egzistavo tiek valdant Omejadų, tiek Abasidų kalifams. Tai buvo viena svarbiausių provincijų, kurioje klestėjo menas, sukurta daug islamiškos architektūros šedevrų. Vienas jų – Kairuano mečetė.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
TND | Tuniso dinaras (Tunisian dinar) | دت | 3 |
ISO | Kalba |
---|---|
AR | Arabų kalba (Arabic language) |
FR | Prancūzų kalba (French language) |