Stokholmas (Stockholm)
Melareno kranto 1187 m. vasarą.
Hanzos sąjungos prekybos Baltijos jūroje. Tuo metu atsirado stiprūs ryšiai su Liubeku, Talinu, Riga, Hsmburgu, Gdansku, Visbiu. 1296-1478 m. miesto tarybą sudarė 24 nariai, o pusę jų rinko Stokholme gyvenantys vokiečiai.
Nuo XIII a. pabaigos – pastovi karaliaus rezidencija. Sudarius Kalmaro unija Stokholme prasidėjo pasipriešinimas Danijos karaliui Kristijonui II. Jis įžengė į miestą 1520 m. ir lapkričio 8 d. išžudė politinius priešus. Tai paskatino sukilimus, kurie išardė Kalmaro sąjungą. Galutinai Švedijos karalystės sostine tapo po 1523 metų, sulaužius Kalmaro uniją, kai Švedijos karaliumi tapo Gustavas I Vaza. Stokholmas stabiliai augo ir 1600 m. jame gyveno 10 tūkst. gyventojų.
1610-1680 m. Stokholmo gyventojų skaičius padidėjo 6 kartus. 1634 m. miestas oficialiai tapo Švedijos imperijos sostine. Pasikeitusios prekybos taisyklės suteikė Stokholmo pirkliams prekybos tarp užsienio ir Švedijos monopolį. 1697 m. sudegė Stokholmo pilis ir buvo pastatyti Stokholmo rūmai.
1710 m. per marą mieste mirė 20 tūkst. gyventojų. Po Šiaurės karo Stokholmas patyrė stagnaciją.
1897 m. čia įvyko Pasaulinė paroda.
Žemėlapis - Stokholmas (Stockholm)
Žemėlapis
Šalis - Švedija
Švedijos vėliava |
Švedijos plotas – 450,295 km² (trečia Europos Sajungoje). Čia gyvena daugiau kaip 10 milijonų gyventojų. Švedijoje labai mažas gyventojų tankis – 21 gyventojas 1 kvadratiniame kilometre. Šalies pietuose gyvena žymiai daugiau žmonių negu šiaurėje. Apie 85 % gyventojų gyvena miestuose, prognozuojama, kad šis skaičius didės. Švedijos sostinė yra Stokholmas, kuris taip pat yra ir didžiausias miestas šalyje su 1,3 milijono gyventojų. Antras pagal dydį miestas yra Geteborgas su 0,5 milijonų gyventojų, trečias – Malmė.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
SEK | Švedijos krona (Swedish krona) | kr | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
FI | Suomių kalba (Finnish language) |
SE | Šiaurės samių kalba (Northern Sami) |
SV | Švedų kalba (Swedish language) |