Pretorija (Pretoria)
Miestas yra viena iš trijų Pietų Afrikos sostinių, kartu su Keiptaunu ir Blumfonteinu. Pretorijoje yra įsikūrusi šios šalies įstatymų vykdomoji valdžia.
Miestas įkurtas aukštumose, tarp Haiveldo ir Bušveldo. Pretorijos slėnis pasižymi dideliu derlingumu, šiluma ir gera priedanga. Pretoriją supa Megalisbergo kalvų grandinė.
Pretorija – daugiatautis ir daugiakultūris miestas. Pagrindinės vartojamos kalbos: anglų, būrų, ndebelės ir tsvanų.
2005 metų kovo 8 dieną Pretorijos miesto taryba nubalsavo už reglamentą, kuriuo visas metropolinis arealas su Pretorija būtų pavadintas Tsvane, tačiau nuspręsta centrinę šio teritorinio vieneto dalį vadinti Pretorija. Vis dėlto ateityje yra numatyta galutinai Pretoriją pervadinti Tsvane. Tokie valdžios veiksmai sukėlė didelį baltųjų mažumos, daugiausia afrikanerių, nepasitenkinimą, šie žingsniai vertinami kaip kultūrinio palikimo naikinimas bei etninė diskriminacija.
Pretoriją 1855 metais įkūrė vūrtrekerių lyderis Martinas Pretorijus (Marthinus Pretorius), kurio tėvas Andrisas Pretorijus (Andries Pretorius) Kruvinosios upės mūšyje įveikė zulus. Tuoj pat po įkūrimo ji tapo Pietų Afrikos Respublikos sostine.
Pretorijos įkūrimas sąlygojo būrų migracijos – didžiojo treko – pabaigą.
Pirmojo būrų karo metu 1880 gruodį ir 1881 kovą Pretorija buvo apsiausta Respublikos pajėgų. Antrojo būrų karo metu buvo užimta britų ir 1910 metais sujungus Natalį, Oranžijos laisvąją valstybę, Transvalį bei Kapo koloniją tapo Pietų Afrikos Sąjungos sostine. 1931 metais spalio 14 d. Pretorija gavo miesto teises ir 1961 metais tapo Pietų Afrikos Respublikos sostine. 2000 metais tapo Tsvanės metropolinio arealo dalimi.
Žemėlapis - Pretorija (Pretoria)
Žemėlapis
Šalis - Pietų Afrikos Respublika
Pietų Afrikos Respublikos vėliava |
Plotas – 1 221 037 km². Gyventojų skaičius – 44 819 778 (2001 m.). Pietų Afrikos Respublikoje yra 11 oficialų kalbų, iš kurių 9 priklauso bantu kalbinei grupe, o likusios 2 (anglų ir afrikanų) – indoeuropiečių kalboms. 79,3 % Pietų Afrikos gyventojų juodaodžiai, 9,1 % baltaodžiai, 9,0 % spalvotieji ir 2,6 % azijiečiai.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
ZAR | Randas (South African rand) | Rs | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
AF | Afrikanų kalba (Afrikaans language) |
EN | Anglų kalba (English language) |
XH | Kosų kalba (Xhosa language) |
ST | Sesoto kalba (Sotho language) |
SS | Svazių kalba (Swati language) |
TS | Tsongų kalba (Tsonga language) |
TN | Tsvanų kalba (Tswana language) |
VE | Vendų kalba (Venda language) |
ZU | Zulų kalba (Zulu language) |