Miorė ir Rumsdalis (Møre og Romsdal fylke)
Tradiciškai apskritis dalinama į tris dalis iš šiaurės į pietus: Nordmiorę, Romsdalį ir Sunmiorę. Nors šios dalys neturi savo valdžio, o oro, jūros ir kelių transportas jas jungia į visumą, jos skiriasi. Istoriškai glaudesni ryšiai yra tarp Nordmiorės ir Pietų Triondelago į šiaurę, Romsdalio ir Oplando į rytus, o Sunmiorės su Sogne ir Fjurdane pietuose, nei tarp atskirų sričių. Šių trijų sričių tarminiai skirtumai tą įrodo. Apskritis turi daug apgyvendintų salų, o ją vagoja gilūs fiordai. Todėl apskritis labai priklauso nuo keltų transporto, o jos pagrindinė keltų kompanija MRF egzistuoja nuo 1921 m.
Miorė ir Rumsdalis turi šešias gyvenvietes su miesto statusu. Trys didžiausios gyvenvietės buvo miestai prieš 1993 m., kai savivaldybėms buvo leista tapti miestais, padidinant jų skaičių. Apskrityje yra daug kitokių tipų gyvenviečių. 2009 m. sausio 1 d. 166374 žmonės (66,8 procentai) gyveno miestuose. Didžiausias gyventojų tankumas pakrantėje, kur prie vandens yra visi miestai.
Žemėlapis - Miorė ir Rumsdalis (Møre og Romsdal fylke)
Žemėlapis
Šalis - Norvegija
Norvegijos vėliava |
Dauguma etimologų mano, kad šalies pavadinimas atsirado iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia „šiaurės kelias“, o tai senąja nordų kalba būtų nord veg ar norð vegri. Norvegija senąja nordų kalba yra Nóreegr, anglosaksų – Norþ weg, o viduramžių lotynų – Nhorvegia. Dabar Norvegija vadinama Norge norvegų bokmål kalboje ir Noreg norvegų nynorsk kalboje. Senųjų nordų ir nynorsk formos yra panašios į senovės samių žodį reiškiantį „palei pakrantę“ ar „palei jūrą“, o tai yra nuorrek šiuolaikinėje Lule samių kalboje. Archainės žodžio formos paremia mintį, kad šis žodis neatėjo iš germanų kalbų.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
NOK | Norvegijos krona (Norwegian krone) | kr | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
NN | Naujoji norvegų kalba (Nynorsk) |
NO | Norvegų kalba (Norwegian language) |
FI | Suomių kalba (Finnish language) |
SE | Šiaurės samių kalba (Northern Sami) |