Žemėlapis - Makao (Macau Special Administrative Region)

Makao (Macau Special Administrative Region)
Makao arba Aomenas, oficialiai Makao specialusis administracinis regionas (MSAR; ; ) – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Apima pietinėje šalies pakrantėje esantį Makao pusiasalį, išsikišusį į Pietų Kinijos jūrą ties Perlų upės žiotimis (priešais Honkongą), bei Taipos ir Koloanės salas. Plotas 115,3 km², 667 tūkst. gyventojų (2018 m.). Šiaurėje Makao ribojasi su Džuhajaus specialiąja ekonomine zona.

1557–1999 m. buvo Portugalijos kolonija, taip pat seniausia europiečių kolonija Kinijoje. Tai autonomiją turintis Kinijos administracinis vienetas. Makao yra tankiausiai gyvenama autonominė teritorija pasaulyje.

Verčiamasi tarptautine prekyba, svarbus finansų, transporto centras. Yra jūrų uostas, tarptautinis oro uostas. Taip pat svarbus turizmo centras, garsėjantis savo lošimo namais. Makao yra išlikęs kolonijinių laikų senamiestis, 2005 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Yra XV a. A-Ma šventykla, XVII a. Šv. Pauliaus katedros liekanos, Senato aikštė, keletas barokinių bažnyčių, teatras, Gvijos tvirtovė ir kt.

Dabartinėje Makao teritorijoje žmonių gyventa jau 6 tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmosios gyvenvietės kūrėsi valdant Hanų dinastijai. Iki XVI a. apsilankius pirmiesiems portugalų laivams Makao buvo menkai išsivysčiusi žvejų gyvenvietė. Pirmasis europietis, jūra pasiekęs Kiniją ir 1513 m. išsilaipinęs šiose apylinkėse, buvo portugalų keliautojas Jorge Álvares. Nepaisydami prekybos draudimo, portugalų pirkliai bandė įsikurti Perlo upės žiočių vietose ir galiausiai apsistojo Makao. 1554 m. tarp kinų valdžios ir portugalų buvo užmegzti formalūs prekybiniai santykiai, pastariesiems suteikiant teisę prekiauti Makao regione. Netrukus, 1557 m., Portugalija išsinuomojo Makao pusiasalio teritoriją, sutikdama mokėti 500 sidabrinių taelių kaip metinį žemės nuomos mokestį, ir čia įkūrė pirmąją europiečių gyvenvietę Kinijoje.

Pradžioje buvusi nedidelė portugalų pirklių gyvenvietė greitai išaugo į miestą. 1576 m. buvo įsteigta Makao Romos katalikų vyskupija, o 1583 m. Senatas Makao suteikė miesto teises. Nors portugalams buvo draudžiama įtvirtinti gyvenvietę ar kaupti ginklus, reaguojant į dažnus olandų antpuolius buvo pastatytas Fortaleza do Monte fortas su jį juosiančia gynybine siena. Olandai bandė užimti miestą 1622 m. Makao mūšio metu, tačiau portugalai juos sėkmingai atrėmė. XVII–XVIII a. tapo svarbiu Indijos, Kinijos, Japonijos ir kitų Azijos šalių prekybos punktu.

XIX a. viduryje, po Pirmojo opijaus karo, Kinijai prekybai su europiečiais atidarius savo uostus ir padidėjus Didžiosios Britanijos valdomo Honkongo reikšmei, Makao, kaip svarbaus uosto, svarba smuko. Portugalija pasinaudojo karo nualintos Kinijos padėtimi ir teritorijoje įtvirtino savo valdžią; Makao gubernatorius atsisakė mokėti metinį žemės mokestį už kolonijines valdas, o Taipos ir Koloanės salos buvo atitinkamai aneksuotos 1851 ir 1864 m. Portugalija taip pat okupavo netoliese esančias Lapos ir Montanos salas, tačiau pastarosios grąžintos Kinijai 1887 m., kai Pekino sutartyje tarp Kinijos ir Portugalijos buvo įteisintos nepertraukiamos okupacijos teisės Makao atžvilgiu.

XX a. pirmojoje pusėje, Kinijoje įsiplieskus pilietiniam karui, Makao pradėjo plėstis. Per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet Japonija okupavo Honkongą ir Didžiosios Britanijos valdas, Makao, likęs vieninteliu neutraliu uostu Pietų Kinijoje, suklestėjo. 1955 m. jam suteiktas Portugalijos užjūrio teritorijos statusas. Kuomet 1974 m. Portugalijoje žlugo autoritarinis režimas, Makao buvo suteikta plati ekonominė ir politinė autonomija. Miestas netruko išgarsėti kaip lošimo namų ir naktinių klubų sostinė. Makao tapo Vakarų kultūros centru Pietryčių Azijoje. 1979 m. Kinijai ir Portugalijai užmezgus diplomatinius santykius, prasidėjo derybos dėl Makao grąžinimo Kinijai. 1987 m. sutartimi Portugalija įsipareigojo 1999 m. perduoti Makao Kinijai, ši – 50 metų po perėmimo išlaikyti krašto autonomiją, socialinę ir ekonominę sanklodą. 1999 m. Makao oficialiai perleistas Kinijai.

 
Žemėlapis - Makao (Macau Special Administrative Region)
Žemėlapis
Google Earth - Žemėlapis - Makao
Google Earth
OpenStreetMap - Žemėlapis - Makao
OpenStreetMap
Žemėlapis - Makao2000px-Macau_administrative_map-fr.svg.png
2000px-Macau_adminis...
2000x2346
freemapviewer.org
Žemėlapis - MakaoMacau_topographic_blank_map.png
Macau_topographic_bl...
694x814
freemapviewer.org
Žemėlapis - Makaoimage.jpg
image.jpg
1397x1737
freemapviewer.org
Žemėlapis - MakaoMacau-Taipa_Line_%28Macau_LRT%29.png
Macau-Taipa_Line_%28...
723x987
freemapviewer.org
Žemėlapis - MakaoMacao-map.png
Macao-map.png
1735x1854
freemapviewer.org
Bus-Routes-of-Macao-...
6000x4400
www.chinatouristmaps...
Macau-City-Transport...
6000x4212
mappery.com
Macau-City-Transport...
6000x4212
www.mappery.com
Macau_viewed_from_Ma...
3888x2592
upload.wikimedia.org
Macau-Taxi.jpg
3888x2592
upload.wikimedia.org
Detailed-Travel-Map-...
3141x2300
www.chinatouristmaps...
macau-map.jpg
1700x2455
www.chinamaps.org
macau.jpg
1700x2455
www.chinatouristmaps...
map-of-hong-kong-zhu...
2368x1604
www.chinatouristmaps...
macao.jpg
1553x2178
www.china-map-guide....
Macau_Penha_Hill.jpg
2048x1536
upload.wikimedia.org
Travel-Map-of-Macao-...
1446x2030
www.chinatouristmaps...
Detailed-Tourist-Map...
1390x2038
www.chinatouristmaps...
Macau-Map.jpg
1364x1967
www.mappery.com
Taipa-and-Coloane-To...
1304x1872
www.mappery.com
topography-of-guangd...
1904x1280
www.chinatouristmaps...
Macau-Tourist-Map.jp...
1288x1868
www.mappery.com
txu-oclc-211151317-m...
1393x1695
www.lib.utexas.edu
macau.jpg
1280x1774
www.travelchinaguide...
UM_Admin_Building.jp...
1600x1200
upload.wikimedia.org
Administracinis vienetas
Šalis, State, Regionas,...
Miestas, Kaimas,...