Kazvinas (Qazvin)
Kazvinas – miestas šiaurės vakarų Irane, 165 į šiaurės vakarus nuo Teherano, Elburso kalnų pietinėje papėdėje. Provincijos sostinė. Virš 330 tūkst. gyventojų. Iš miesto plentai ir geležinkeliai veda į Teheraną ir Tebrizą.
Vystoma tekstilės, elektrotechnikos, maisto (mėsos, vyno, vaisių ir daržovių apdorojimo) pramonė. Prekiaujama provincijoje išauginta žemės ūkio produkcija. Veikia keletas universitetų, technikos institutas.
Kazvinas žymus savo gausiu architektūriniu paveldu. Čia gausu skirtingų laikotarpių mečečių: Kabir Džamės (Seldžiukų laikotarpio, ~IX a.), Sandžidės (greičiausiai Seldžiukų), Pandže Ali (Sefevidų laikotarpio, pastatyta karališkajam haremui), Alnabi (kadžarų laikų, XVI a.), Heidarijės, Salehijės (1845 m.), Sardaro (1853 m.), Aminihos (1897 m.). Kiti miesto paminkliniai pastatai yra Čehel Sotuno rūmai (Sefevidų laikų, dabar miesto muziejus), Mohamado Abad Chorelio karavansarajus, Keisarijės turgus, Salehijės ir Sardaro medresės, Safos pirtis (1881 m.), Kuško ir Teherano vartai (abeji XX a. pr.). Kazvine yra keletas būdingų persiškų vandens rezervuarų, vadinamų ab anbarais: Chano (1799–1873 m.), Lalu (1846 m.), Zargaros (1867 m.) ir Hadž Kazemo (1878 m.).
Vystoma tekstilės, elektrotechnikos, maisto (mėsos, vyno, vaisių ir daržovių apdorojimo) pramonė. Prekiaujama provincijoje išauginta žemės ūkio produkcija. Veikia keletas universitetų, technikos institutas.
Kazvinas žymus savo gausiu architektūriniu paveldu. Čia gausu skirtingų laikotarpių mečečių: Kabir Džamės (Seldžiukų laikotarpio, ~IX a.), Sandžidės (greičiausiai Seldžiukų), Pandže Ali (Sefevidų laikotarpio, pastatyta karališkajam haremui), Alnabi (kadžarų laikų, XVI a.), Heidarijės, Salehijės (1845 m.), Sardaro (1853 m.), Aminihos (1897 m.). Kiti miesto paminkliniai pastatai yra Čehel Sotuno rūmai (Sefevidų laikų, dabar miesto muziejus), Mohamado Abad Chorelio karavansarajus, Keisarijės turgus, Salehijės ir Sardaro medresės, Safos pirtis (1881 m.), Kuško ir Teherano vartai (abeji XX a. pr.). Kazvine yra keletas būdingų persiškų vandens rezervuarų, vadinamų ab anbarais: Chano (1799–1873 m.), Lalu (1846 m.), Zargaros (1867 m.) ir Hadž Kazemo (1878 m.).
Žemėlapis - Kazvinas (Qazvin)
Žemėlapis
Šalis - Iranas
Irano vėliava |
Irane susikūrė viena seniausių pasaulio civilizacijų ir dar prieš šešis tūkstantmečius Irano teritorijoje formavosi elamitų karalystės. VII a. pr. m. e. Iranas buvo suvienytas medų, o teritorinį apogėjų pasiekė VI a. pr. m. e., Kyrui Didžiajam įkūrus Achemenidų imperiją, dėl dydžio ir galios dažnai laikoma pirmąja supervalstybe. Imperija žlugo ją užkariavus Aleksandrui Didžiajam.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
IRR | Irano rialas (Iranian rial) | ï·¼ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
KU | Kurdų kalba (Kurdish language) |
FA | Persų kalba (Persian language) |