Žemėlapis - Belgradas (Belgrade)

Belgradas (, pažodžiui „Baltasis miestas“) – Serbijos sostinė ir didžiausias miestas prie Dunojaus ir Savos upės santakos, kur Panonijos lyguma pereina į Balkanų pusiasalį. Serbijos sostine buvo nuo 1404 m., nuo XX a. pradžios iki XXI a. pirmojo dešimtmečio buvo didesnių federacinių valstybių sostinė – 1918–2003 m. Jugoslavijos, 2003–2006 m. Serbijos ir Juodkalnijos.

Belgradas turi apygardos statusą. Ši metropolinė Belgrado teritorija, vadinama "Belgrado apygarda" arba "Belgrado miestu" (Град Београд) yra administraciškai suskirstyta į 10 miesto savivaldybių ir 7 priemiesčių savivaldybes, kurios turi savo vietos tarybas. Miestas užima 359,96 km² plotą, o jį supantys priemiesčiai – 2862,72 km².

Belgradas yra švietimo centras, kuriame veikia universitetai, aukštosios mokyklos ir mokslo įstaigos. Dėl čia įsikūrusių leidyklų, radijo ir televizijos stočių, leidžiamų dienraščių ir kitos periodikos Belgradas yra šalies žiniasklaidos centras.

Belgradas yra vienas seniausių Europos miestų, pirmieji gyventojai dabartinio Belgrado apylinkėse priklausė vienai svarbiausių priešistorinės Europos Vinčos kultūrai. Miestą (vadintą Singidunumu) įkūrė keltai skordiskai III a.pr.m.e. Antikos laikotarpiu miestą pasiekdavo graikai. Vėliau miestas kolonizuotas romėnų, priklausė Mezijos provincijai. Nuo VII a. apgyvendintas serbų. Pirmą kartą serbiškas miesto pavadinimas Beograd paminėtas 878 m. balandžio 16 d. popiežiaus Jono VIII laiške Bulgarijos valdovui Borisui I. Per savo istoriją miestą daug kartų buvo užimtas įvairių valstybių, priklausė Bizantijai, Vengrijai, Serbijai, Austrijai, Osmanų imperijai, galiausiai 1878 m. tapo nepriklausomos Serbijos valstybės sostine.

Belgradas yra šiaurinėje centrinės Serbijos dalyje, Savos ir Dunojaus upių santakoje, dviejų geografinių sričių sandūroje - tarp Panonijos lygumos ir Balkanų pusiasalio.

Miesto plotas yra 359,96 kv. km, kartu su metropoline teritorija, t. y. Belgrado apygarda - 3 222,68 kv. km. Vidutinis aukštis virš jūros lygio - 116,75 m. Dešiniajame Savo upės krante miesto centras sudarytas ir keleto kalvų, kurių didžiausia - Torlakas, Voždovaco savivaldybėje (303 m). Žemiausias miesto taškas yra upės saloje Ada Huja (70 m). Miesto pietuose yra Avalos ir Kosmajaus kalnai, siekaintys 511 m ir 628 m aukštį. Kairysis Savos ir Dunojaus krantas yra sudarytas iš aliuvinių lygumų. Belgrado apskrityje yra daug miškų, tarp kurių svarbiausi Kosmajaus ir Avalos kalnų miškai, Trešnia, Lipovica, Topčideris ir Bojčinas.

Istorinis sostinės centras, kurį dabar užima Belgrado tvirtovė ir Kalemegdano parkas (Senamiesčio savivaldybėje) yra dešiniajame Savos ir Dunojaus krante. Nuo XIX a. miestas plėtesi į pietus ir rytus. Po Antrojo pasaulinio karo kairiajame Savos krante pastatytas Novi Beogrado (Naujojo Belgrado) kvartalas, taip sujungiant Belgradą su senuoju Zemuno miestu. Prie Serbijos sostinės taip pat prijungtos gyvenvietės kitoje Dunojaus pusėje, pvz., Krnjača ir Ovča.