Persų kalba
Persų kalba, arba farsi (فارسی) – viena iš labiausiai paplitusių indoeuropiečių šeimos iranėnų kalbų. Tai Irano (buvusi Persija) kalba, nors ja taip pat kalbama Afganistane (darí arba farsi-kabulí), Tadžikistane (žr. tadžikų kalba) ir Pakistane. Nedidelės bendruomenės, kalbančios persų kalba, taip pat gyvena daugelyje kitų Persijos įlankos šalių – Bahreine, Irake, Omane, Jemene, JAE.
Iš viso kalbančiųjų farsi kalba yra gan daug: 30 milijonų Irane (beveik 50 % visų gyventojų), dar 7 milijonai kalbančių dari Afganistane (25 % gyventojų) ir apie 2 milijonus Pakistane.
Rašybai farsi kalba naudojamas persų-arabų raštas (arabų abėcėlė, papildytas keletu ženklų garsams, nesantiems arabų kalboje); daug žodžių pasiskolinta iš arabų kalbos.
Senoji persų kalba buvo paplitusi Irano pietryčiuose I tūkstantmetyje pr. m. e.; tai buvo Achemenidų imperijos (senovės Persijos) valdovų gimtoji kalba. Raštui buvo naudojamas dantiraštis. Tuo pat metu vystėsi ir gimininga persų kalbai Avestos kalba (I tūkstantmečio pr. m. e. pradžia).
Vidurinė persų kalba (pahlavi) buvo senosios persų kalbos tąsa (I tūkstantmetyje; tai buvo oficiali Sasanidų imperijos kalba). Kai arabai užkariavo Iraną (VII a.), šią kalbą vartojo Irano zoroastrų bendruomenė ir Indijos parsai. Raštui buvo naudojami aramėjų grafikos variantai.
Naujoji persų kalba žinoma nuo IX amžiaus ir naudoja modifikuotą arabų raštą. Po Irano islamizacijos persų kalba greitai tapo antrąja pagal svarbą literatūrine kalba islamo pasaulyje; ji buvo plačiai vartojama ne tik Persijoje, bet ir visuose Artimuosiuose Rytuose, taip pat Užkaukazėje, Vidurinėje Azijoje, Indijoje.
Lietuvoje persų kalba dėstoma nuo 2002 m. Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, dėstoma ir dari kalba (dėstytojas – iranistikos studijų lektorius Algimantas Litvinas).
Iš viso kalbančiųjų farsi kalba yra gan daug: 30 milijonų Irane (beveik 50 % visų gyventojų), dar 7 milijonai kalbančių dari Afganistane (25 % gyventojų) ir apie 2 milijonus Pakistane.
Rašybai farsi kalba naudojamas persų-arabų raštas (arabų abėcėlė, papildytas keletu ženklų garsams, nesantiems arabų kalboje); daug žodžių pasiskolinta iš arabų kalbos.
Senoji persų kalba buvo paplitusi Irano pietryčiuose I tūkstantmetyje pr. m. e.; tai buvo Achemenidų imperijos (senovės Persijos) valdovų gimtoji kalba. Raštui buvo naudojamas dantiraštis. Tuo pat metu vystėsi ir gimininga persų kalbai Avestos kalba (I tūkstantmečio pr. m. e. pradžia).
Vidurinė persų kalba (pahlavi) buvo senosios persų kalbos tąsa (I tūkstantmetyje; tai buvo oficiali Sasanidų imperijos kalba). Kai arabai užkariavo Iraną (VII a.), šią kalbą vartojo Irano zoroastrų bendruomenė ir Indijos parsai. Raštui buvo naudojami aramėjų grafikos variantai.
Naujoji persų kalba žinoma nuo IX amžiaus ir naudoja modifikuotą arabų raštą. Po Irano islamizacijos persų kalba greitai tapo antrąja pagal svarbą literatūrine kalba islamo pasaulyje; ji buvo plačiai vartojama ne tik Persijoje, bet ir visuose Artimuosiuose Rytuose, taip pat Užkaukazėje, Vidurinėje Azijoje, Indijoje.
Lietuvoje persų kalba dėstoma nuo 2002 m. Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, dėstoma ir dari kalba (dėstytojas – iranistikos studijų lektorius Algimantas Litvinas).
Šalis
-
Afganistanas
Pirmieji žmonės Afganistano teritorijoje apsigyveno viduriniojo paleolito laikotarpiu, o šalies geopolitinė padėtis išilgai šilko kelio lėmė ryškią sąveiką su Artimaisiais Rytais ir kitomis Azijos šalimis. Šalyje nuo seno gyveno įvairios tautos. Šalis patyrė nemažai invazijų, taip pat ir Aleksandro Makedoniečio karinį žygį, maurjų, musulmonų arabų, mongolų, britų, sovietų invazijas. Nuo 2001 m. šalyje tęsiasi karas. Afganistano žemėse skirtingais amžiais buvo iškilusios šios didžiosios imperijos: Kušano, Eftalitų, Samanidų, Safaridų imperija, Gaznevidų dinastija, Guridų dinastija, Chaldžių dinastija, Mogolų imperija, Hotako dinastija, Duranių dinastija ir kitos. -
Bahreinas
Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose. Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima. -
Iranas
Irane susikūrė viena seniausių pasaulio civilizacijų ir dar prieš šešis tūkstantmečius Irano teritorijoje formavosi elamitų karalystės. VII a. pr. m. e. Iranas buvo suvienytas medų, o teritorinį apogėjų pasiekė VI a. pr. m. e., Kyrui Didžiajam įkūrus Achemenidų imperiją, dėl dydžio ir galios dažnai laikoma pirmąja supervalstybe. Imperija žlugo ją užkariavus Aleksandrui Didžiajam. -
Jungtiniai Arabų Emyratai
JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje. JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui.