Katalonų kalba

Katalonų kalba
Katalonų kalba (savivardis: català) – indoeuropiečių šeimos, romanų grupės kalba, artimiausia oksitanų kalbai ir truputį mažiau ispanų kalbai.

Iki XIX amžiaus pabaigos buvo manoma, kad katalonų kalba yra oksitanų kalbos tarmė.

Kalbančiųjų katalonų kalba yra apie 11 milijonų žmonių, dauguma jų katalonai.

Regionai, kuriuose kalbama kataloniškai :

Išskiriamos dvi pagrindinės tarmių grupės: vakarų katalonų ir rytų katalonų.

Šalis
  • Andora
    Andora, oficialiai Andoros Kunigaikštystė – mikrovalstybė Pirėnų pusiasalyje, rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, šiaurėje besiribojanti su Prancūzija ir pietuose su Ispanija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Andora la Velja.

    1993 m. paskelbta nauja konstitucija. Tais pačiais metais Andora tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.
  • Ispanija
    Ispanija (, tariama ), oficialiai Ispanijos Karalystė (, tariama [ˈrejno ð(e) esˈpaɲa]) – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Ispanija yra supama Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Jai taip pat priklauso du autonominiai miestai Afrikoje – Seuta ir Melilja.

    Seniausieji Pirėnų pusiasalio gyventojai buvo iberai, kurių vardu pavadintas ir pusiasalis. IX a. m. e. pradžioje, iš dabartinės Prancūzijos, į Pirėnų pusiasalį persikėlė baskų gentys.
  • Italija
    Italija, oficialiai Italijos Respublika  – valstybė Pietų Europoje.

    Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos).
  • Prancūzija
    Prancūzija (, tariama ), oficialiai Prancūzijos Respublika (, tariama ) – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų Amerikoje, Atlanto, Ramiajame ir Indijos vandenynuose. Europoje šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros, iš rytų į vakarus nuo Reino iki Atlanto vandenyno. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina „Šešiakampiu“. Europinė Prancūzija pietuose ribojasi su Ispanija, Andora ir Monaku, šiaurėje su Belgija ir Liuksemburgu, šiaurės rytuose su Vokietija, rytuose su Šveicarija ir Italija. Prancūzijos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas, pietinius Viduržemio jūra. Prancūzijos užjūrio departamentai turi sienas su Brazilija ir Surinamu (Prancūzijos Gviana), taip pat su Nyderlandų Antilais (Šv. Martyno saloje). Prancūziją su Jungtine Karalyste jungia Eurotunelis.

    Prancūzija yra didžiausia pagal plotą ir antra pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos šalis. Bendras Prancūzijos plotas 643 801 km², iš jų atitinkamai Europinė Prancūzija 551 500 km², Užjūrio Prancūzija 92 301 km². Prancūzijos sausumos plotas 640 427 km², iš jo Europinės Prancūzijos 549 970 km², Užjūrio Prancūzijos 90 457 km². Prancūzijai priklausantys vandenys iš bendro ploto užima 3 374 km², iš jų atitinkamai Europinėje Prancūzijoje 1 530 km² ir 1 844 km² Užjūrio Prancūzijoje.