Ispanų kalba
Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Šiuo metu maždaug 450 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąja (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba. Ispanų kalba laisvai kalba apie 420 mln. žmonių, todėl laikoma, kad ši kalba pagal paplitimą yra ketvirtoji pasaulio kalba (po kinų, anglų ir hindi).
Patys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne español ([espaˈɲol]), o castellano' ([kasteˈjano], Pietų Amerikoje – [kasteˈʒano]). Taip yra todėl, kad šiuolaikinė literatūrinė ispanų kalba kilusi iš Kastilijos regiono (panašiai kaip lietuvių literatūrinės kalbos šaknys glūdi Suvalkijoje). Pats terminas „ispanų kalba“ yra naujesnis, atsiradęs XVI amžiuje.
Ispanijoje terminas español kartais vartojamas norint supriešinti Ispanijoje vartojamą kalbą su kitų šalių, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, tarmėmis. Šiuo požiūrių español yra „ne Ispanijos ispanų kalba“, o castellano – „Ispanijos ispanų kalba“. Tačiau šie skirtumai yra palyginti nedideli, ir visų tarmių atstovai gali nesunkiai susikalbėti.
Kai kurių lingvistų nuomone, terminas español taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o castellano apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o Vokietijoje vokiškai.
Trečiojo požiūrio gynėjai daugiau kreipia dėmesį į istoriją ir nurodo, kad kastilų dialekto įtaka paaiškinama politine Kastilijos karalystės įtaka likusioms dabartinės Ispanijos teritorijoms. Jų siūloma analogija yra Jungtinė Karalystė, kurioje valstybinė kalba yra anglų, tokia tapusi dėl Anglijos politinės (kartu ir lingvistinės) įtakos likusioms dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoms.
Patys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne español ([espaˈɲol]), o castellano' ([kasteˈjano], Pietų Amerikoje – [kasteˈʒano]). Taip yra todėl, kad šiuolaikinė literatūrinė ispanų kalba kilusi iš Kastilijos regiono (panašiai kaip lietuvių literatūrinės kalbos šaknys glūdi Suvalkijoje). Pats terminas „ispanų kalba“ yra naujesnis, atsiradęs XVI amžiuje.
Ispanijoje terminas español kartais vartojamas norint supriešinti Ispanijoje vartojamą kalbą su kitų šalių, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, tarmėmis. Šiuo požiūrių español yra „ne Ispanijos ispanų kalba“, o castellano – „Ispanijos ispanų kalba“. Tačiau šie skirtumai yra palyginti nedideli, ir visų tarmių atstovai gali nesunkiai susikalbėti.
Kai kurių lingvistų nuomone, terminas español taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o castellano apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o Vokietijoje vokiškai.
Trečiojo požiūrio gynėjai daugiau kreipia dėmesį į istoriją ir nurodo, kad kastilų dialekto įtaka paaiškinama politine Kastilijos karalystės įtaka likusioms dabartinės Ispanijos teritorijoms. Jų siūloma analogija yra Jungtinė Karalystė, kurioje valstybinė kalba yra anglų, tokia tapusi dėl Anglijos politinės (kartu ir lingvistinės) įtakos likusioms dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoms.
Šalis
-
Pusiaujo Gvinėja
Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos istorija -
Kataras
Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną. -
Gibraltaras
Gibraltaras šiaurėje sausuma besiriboja su Ispanija, iš rytų, pietryčių skalauja Alborano jūra, iš pietvakarių Gibraltaro sąsiauris, iš vakarų - Gibraltaro įlanka. -
Ispanija
Seniausieji Pirėnų pusiasalio gyventojai buvo iberai, kurių vardu pavadintas ir pusiasalis. IX a. m. e. pradžioje, iš dabartinės Prancūzijos, į Pirėnų pusiasalį persikėlė baskų gentys. -
Aruba
Seniausi gyventojai aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos, iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m. panaikinus vergovę sala patyrė ekonominį nuosmukį. Iki XX a. vidurio Nyderlandų Antilų kolonijos dalis. Nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė. -
Belizas
* Apie prieškolumbinę civilizaciją: Mezoamerika (Majai) -
Dominikos Respublika
Dominikos Respublikos ekonomika devinta pagal dydį tarp Lotynų Amerikos ir antra pagal dydį tarp Karibų ir Centrinės Amerikos šalių. Nors seniau garsėjusi cukraus gamyba, šiuo metu didžiausią ekonomikos dalį sudaro paslaugų ekonomika. Nors ir labai išvystytos telekomunikacinės sistemos, šalį vargina nedarbo lygis, valdžios korupcija, nenuoseklus elektros energijos tiekimas, socialinės nelygybės sąlygotos problemos. -
Hondūras
Valdymo forma – prezidentinė respublika. Šalies vadovas – prezidentas, kuris yra ir vyriausybės vadovas. Prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Dabartinis prezidentas - Porfirio Lobo Sosa, išrinktas per paskutinius rinkimus (2010 m. sausio 27 d.). -
Jungtinės Amerikos Valstijos
Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno. -
Kosta Rika
Kosta Rika yra demokratinė respublika su stipria konstitucija. Šalis turėjo daugiau nei 115 metų nenutraukiamą demokratiją. Dėl to Kosta Rika yra viena iš stabiliausių valstybių regione. Ji sugebėjo išvengti agresijos protrūkio, kuris pasireiškė didžiojoje Lotynų Amerikos dalyje. -
Kuba
1492 m. Kristupas Kolumbas išsilaipino Kubos saloje ir paskelbė ją Ispanijos karalystės dalimi. Kuba liko ispanų valdžioje iki ispanų-amerikiečių 1898 m. karo galo. 1902 m. JAV pripažinimo Kubos nepriklausomybę. Nuo 1953 iki 1959 m. Kuboje įvyko Kubos revoliucija ir buvo pašalinta Fulgensijaus Batistos diktatūra ir pakeista vienpartine komunistine santvarka. Kiek veliau Fidelis Kastro sukūrė naują valdžią. TSRS subyrėjimas skaudžiai paveikė Kubos ekonomiką. 2008 m. Fidelis Kastro atsistatydino išbuvęs 49 metus valdžioje, o jį pakeitė brolis Raulis Kastro. Kuba yra viena nedaugelio pasaulio valstybių, kurios konstitucijoje pabrėžiama komunistų partijos, kaip vienintelės šalies politinės partijos, reikšmė ir galia. Dabartinė Kubos valdžia laikoma autoritarine; žmogaus teisių padėtis saloje prastėja nuo 2018 m. Reporteriai be sienų Kubą yra įvardinę kaip vieną iš labiausiai suvaržytos spaudos šalių. Kita vertus, Kuba 2022 m. rugsėjo 25 d. referendumu įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas ir leido homoseksualioms poroms įsivaikinti ir LGBT teisių užtikrinimo srityje yra laikoma viena progresyviausių Lotynų Amerikos valstybių. -
Nikaragva
1524 m. Nikaragvą kolonizavo Ispanija. 1821 m. Nikaragva iškovojo nepriklausomybę ir prisijungė prie Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų. 1838 m. ji paliko šią federaciją ir 1854 m. tapo visiškai suverenia respublika. Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiškai svarbi JAV interesams. Per Nikaragvą ėjo prekybinis kelias, kuriuo buvo siunčiami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje. -
Panama
Panama yra demokratinė prezidentinė respublika. Šalies prezidentas yra valstybės galva ir vyriausybės vadovas. Veikia daugiapartinė sistema. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei bei Nacionalinei Asamblėjai. Teisminė valdžia yra nepriklausoma. -
Salvadoras
Ribojasi su Gvatemala šiaurės vakaruose, Hondūru šiaurėje ir rytuose, taip pat su Ramiuoju vandenynu. -
Trinidadas ir Tobagas
Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos -
Argentina
Argentina užima 2 780 400 km² plotą ir yra antroji pagal plotą P. Amerikos valstybė po Brazilijos. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą. -
Bolivija
Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Centro-pietiniai Andai -
Paragvajus
Paragvajus – prezidentinė demokratinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Jis kartu su viceprezidentu renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Vykdomąją valdžią sudaro prezidentas ir jo paskirta vyriausybė. Įstatymų leidybinę valdžią sudaro dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Senatorių rūmų (Cámara de Senadores) ir Deputatų rūmų (Cámara de Diputados). Senatorių rūmus sudaro 45 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Deputatų rūmus sudaro 80 narių, renkamų visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Paragvajuje yra daugiapartinė sistema. Šalį daug metų valdė konservatyvi Colorado partija. -
Peru
* Lima – 6 100 000 gyv., -
Urugvajus
Valstybės pavadinimas kilo pagal Urugvajaus upę – Urugvajaus Rytų Respublika yra rytiniame Urugvajaus upės krante. Šis savo ruožtu kilo iš gvaranių kalbos: uru – nedideli paukščiai, gua žymi kilmininką, y – vanduo, taigi „paukščių vanduo, paukščių upė“.