Ispanų kalba

Ispanų kalba
Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Šiuo metu maždaug 450 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąja (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba. Ispanų kalba laisvai kalba apie 420 mln. žmonių, todėl laikoma, kad ši kalba pagal paplitimą yra ketvirtoji pasaulio kalba (po kinų, anglų ir hindi).

Patys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne español ([espaˈɲol]), o castellano' ([kasteˈjano], Pietų Amerikoje – [kasteˈʒano]). Taip yra todėl, kad šiuolaikinė literatūrinė ispanų kalba kilusi iš Kastilijos regiono (panašiai kaip lietuvių literatūrinės kalbos šaknys glūdi Suvalkijoje). Pats terminas „ispanų kalba“ yra naujesnis, atsiradęs XVI amžiuje.

Ispanijoje terminas español kartais vartojamas norint supriešinti Ispanijoje vartojamą kalbą su kitų šalių, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, tarmėmis. Šiuo požiūrių español yra „ne Ispanijos ispanų kalba“, o castellano – „Ispanijos ispanų kalba“. Tačiau šie skirtumai yra palyginti nedideli, ir visų tarmių atstovai gali nesunkiai susikalbėti.

Kai kurių lingvistų nuomone, terminas español taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o castellano apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o Vokietijoje vokiškai.

Trečiojo požiūrio gynėjai daugiau kreipia dėmesį į istoriją ir nurodo, kad kastilų dialekto įtaka paaiškinama politine Kastilijos karalystės įtaka likusioms dabartinės Ispanijos teritorijoms. Jų siūloma analogija yra Jungtinė Karalystė, kurioje valstybinė kalba yra anglų, tokia tapusi dėl Anglijos politinės (kartu ir lingvistinės) įtakos likusioms dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoms.

Šalis
  • Pusiaujo Gvinėja
    Pusiaujo Gvinėjos Respublika (Pusiaujo Gvinėja) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Šalis šiaurėje ribojasi su Kamerūnu, rytuose ir pietuose su Gabonu bei su Biafros įlanka vakaruose. Nors šalis ir vadinama Pusiaujo Gvinėja, tačiau ji yra kiek šiauriau.

    Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos istorija
  • Kataras
    Kataras, oficialiai Kataro valstybė  – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Saudo Arabija pietuose, Persijos įlanka vakaruose, šiaurėje ir rytuose.

    Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną.
  • Gibraltaras
    Gibraltaras – Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, esanti pietvakarių Europoje, įsiterpusi tarp Europos ir per Gibraltaro sąsiaurį - Afrikos žemyno.

    Gibraltaras šiaurėje sausuma besiriboja su Ispanija, iš rytų, pietryčių skalauja Alborano jūra, iš pietvakarių Gibraltaro sąsiauris, iš vakarų - Gibraltaro įlanka.
  • Ispanija
    Ispanija (, tariama ), oficialiai Ispanijos Karalystė (, tariama [ˈrejno ð(e) esˈpaɲa]) – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Ispanija yra supama Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Jai taip pat priklauso du autonominiai miestai Afrikoje – Seuta ir Melilja.

    Seniausieji Pirėnų pusiasalio gyventojai buvo iberai, kurių vardu pavadintas ir pusiasalis. IX a. m. e. pradžioje, iš dabartinės Prancūzijos, į Pirėnų pusiasalį persikėlė baskų gentys.
  • Aruba
    Aruba – sala Karibų jūroje, priklausanti Nyderlandams ir turinti autonomijos statusą. Administracinis centras – Oranjestadas. Arubos sala yra Pavėjinių salų grupėje. Oficialios kalbos – olandų ir papiamento.

    Seniausi gyventojai aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos, iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m. panaikinus vergovę sala patyrė ekonominį nuosmukį. Iki XX a. vidurio Nyderlandų Antilų kolonijos dalis. Nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė.
  • Belizas
    Belizas – valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne. Ribojasi su Meksika šiaurės vakaruose, Gvatemala vakaruose ir pietuose, Karibų jūra rytuose.

    * Apie prieškolumbinę civilizaciją: Mezoamerika (Majai)
  • Dominikos Respublika
    Dominikos Respublika  – valstybė Karibų jūroje, Ispanjolos saloje. Ribojasi su Haičiu, užimančiu vakarinę salos pusę.

    Dominikos Respublikos ekonomika devinta pagal dydį tarp Lotynų Amerikos ir antra pagal dydį tarp Karibų ir Centrinės Amerikos šalių. Nors seniau garsėjusi cukraus gamyba, šiuo metu didžiausią ekonomikos dalį sudaro paslaugų ekonomika. Nors ir labai išvystytos telekomunikacinės sistemos, šalį vargina nedarbo lygis, valdžios korupcija, nenuoseklus elektros energijos tiekimas, socialinės nelygybės sąlygotos problemos.
  • Hondūras
    Hondūro Respublika (La Republica de Honduras) – valstybė Centrinėje Amerikos dalyje. Ribojasi su Gvatemala ir Salvadoru vakaruose, Nikaragva – pietuose. Su Belizu per Hondūro įlanką eina 75 km jūros siena.

    Valdymo forma – prezidentinė respublika. Šalies vadovas – prezidentas, kuris yra ir vyriausybės vadovas. Prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Dabartinis prezidentas - Porfirio Lobo Sosa, išrinktas per paskutinius rinkimus (2010 m. sausio 27 d.).
  • Jungtinės Amerikos Valstijos
    Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV , vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV yra federacinė respublika, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Valstybės teritorija daugiausia išsidėsčiusi žemyninėje centrinės Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinė Vašingtonas (federalinė Kolumbijos apygarda). Aliaskos valstija yra šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, o Havajai – salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausias miestas – Niujorkas. JAV šiaurėje ribojasi su Kanada, pietuose – su Meksika.

    Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno.
  • Kosta Rika
    Kosta Rikos Respublika (Kosta Rika) – valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne. Ribojasi su Panama pietuose, Nikaragva šiaurėje, taip pat Karibų jūra rytuose ir Ramiuoju vandenynu vakaruose.

    Kosta Rika yra demokratinė respublika su stipria konstitucija. Šalis turėjo daugiau nei 115 metų nenutraukiamą demokratiją. Dėl to Kosta Rika yra viena iš stabiliausių valstybių regione. Ji sugebėjo išvengti agresijos protrūkio, kuris pasireiškė didžiojoje Lotynų Amerikos dalyje.
  • Kuba
    Kubos Respublika trumpiau – Kuba  – salų valstybė tarp Karibų jūros, Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno. Kubos valstybę sudaro pagrindinė sala Kuba, Chuventudo sala ir kelios mažų salų grupės. Havana yra didžiausias miestas ir valstybės sostinė. Kubos Santjagas yra antras pagal dydį miestas. Kubos šiaurėje yra JAV ir Bahamos, Meksika į vakarus, Kaimanų salos ir Jamaika į pietus, Haitis ir Dominikos Respublika į pietryčius.

    1492 m. Kristupas Kolumbas išsilaipino Kubos saloje ir paskelbė ją Ispanijos karalystės dalimi. Kuba liko ispanų valdžioje iki ispanų-amerikiečių 1898 m. karo galo. 1902 m. JAV pripažinimo Kubos nepriklausomybę. Nuo 1953 iki 1959 m. Kuboje įvyko Kubos revoliucija ir buvo pašalinta Fulgensijaus Batistos diktatūra ir pakeista vienpartine komunistine santvarka. Kiek veliau Fidelis Kastro sukūrė naują valdžią. TSRS subyrėjimas skaudžiai paveikė Kubos ekonomiką. 2008 m. Fidelis Kastro atsistatydino išbuvęs 49 metus valdžioje, o jį pakeitė brolis Raulis Kastro. Kuba yra viena nedaugelio pasaulio valstybių, kurios konstitucijoje pabrėžiama komunistų partijos, kaip vienintelės šalies politinės partijos, reikšmė ir galia. Dabartinė Kubos valdžia laikoma autoritarine; žmogaus teisių padėtis saloje prastėja nuo 2018 m. Reporteriai be sienų Kubą yra įvardinę kaip vieną iš labiausiai suvaržytos spaudos šalių. Kita vertus, Kuba 2022 m. rugsėjo 25 d. referendumu įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas ir leido homoseksualioms poroms įsivaikinti ir LGBT teisių užtikrinimo srityje yra laikoma viena progresyviausių Lotynų Amerikos valstybių.
  • Nikaragva
    Nikaragvos Respublika (Nikaragva) – valstybė Centrinėje Amerikoje. Tai didžiausia, bet rečiausiai apgyvendinta Centrinės Amerikos valstybė. Ribojasi su Hondūru šiaurėje, Kosta Rika pietuose, taip pat su Karibų jūra ir Ramiuoju vandenynu.

    1524 m. Nikaragvą kolonizavo Ispanija. 1821 m. Nikaragva iškovojo nepriklausomybę ir prisijungė prie Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų. 1838 m. ji paliko šią federaciją ir 1854 m. tapo visiškai suverenia respublika. Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiškai svarbi JAV interesams. Per Nikaragvą ėjo prekybinis kelias, kuriuo buvo siunčiami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje.
  • Panama
    Panama (oficialiai Panamos Respublika) – piečiausia Centrinės Amerikos valstybė, jungianti Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynus. Ribojasi su Kosta Rika šiaurės vakaruose, Kolumbija pietryčiuose, taip pat Ramiuoju vandenynu pietuose ir Karibų jūra šiaurėje.

    Panama yra demokratinė prezidentinė respublika. Šalies prezidentas yra valstybės galva ir vyriausybės vadovas. Veikia daugiapartinė sistema. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei bei Nacionalinei Asamblėjai. Teisminė valdžia yra nepriklausoma.
  • Salvadoras
    Salvadoras, Salvadoro Respublika  – valstybė Centrinėje Amerikoje.

    Ribojasi su Gvatemala šiaurės vakaruose, Hondūru šiaurėje ir rytuose, taip pat su Ramiuoju vandenynu.
  • Trinidadas ir Tobagas
    Trinidadas ir Tobagas (oficialus pavadinimas Trinidado ir Tobago Respublika) – valstybė Karibų jūros pietuose, netoli Venesuelos ir Grenados krantų. Užima 5 128 km² plotą ir yra sudarytas iš dviejų pagrindinių salų – Trinidado ir Tobago. Trinidado sala yra didžiausia ir labiausiai apgyvendinta – joje gyvena 96 % šalies gyventojų ir ji užima 94 % šalies teritorijos.

    Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos
  • Argentina
    Argentina, oficialiai Argentinos Respublika  – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno. Vakaruose Argentina ribojasi su Čile, šiaurėje – su Bolivija, šiaurės rytuose – su Paragvajumi ir Brazilija, rytuose – su Urugvajumi.

    Argentina užima 2 780 400 km² plotą ir yra antroji pagal plotą P. Amerikos valstybė po Brazilijos. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą.
  • Bolivija
    Bolivija, oficialiai Bolivijos Daugiatautė Valstybė – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Brazilija šiaurėje ir rytuose, Paragvajumi bei Argentina pietuose, Čile bei Peru vakaruose.

    Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Centro-pietiniai Andai
  • Paragvajus
    Paragvajaus Respublika  – valstybė centrinėje Pietų Amerikoje. Ribojasi su Argentina pietuose ir pietvakariuose, Brazilija šiaurės rytuose ir Bolivija šiaurės vakaruose.

    Paragvajus – prezidentinė demokratinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Jis kartu su viceprezidentu renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Vykdomąją valdžią sudaro prezidentas ir jo paskirta vyriausybė. Įstatymų leidybinę valdžią sudaro dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Senatorių rūmų (Cámara de Senadores) ir Deputatų rūmų (Cámara de Diputados). Senatorių rūmus sudaro 45 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Deputatų rūmus sudaro 80 narių, renkamų visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Paragvajuje yra daugiapartinė sistema. Šalį daug metų valdė konservatyvi Colorado partija.
  • Peru
    Peru, oficialiai Peru Respublika (isp. Perú arba República del Perú; keč. Piruw) – valstybė Pietų Amerikoje, kuri ribojasi su Ekvadoru ir Kolumbija šiaurėje, su Brazilija – rytuose, su Bolivija – pietryčiuose ir su Čile – pietuose. Vakaruose Peru pakrantes skalauja Ramusis vandenynas.

    * Lima – 6 100 000 gyv.,
  • Urugvajus
    Urugvajus, oficialiai Urugvajaus Rytų Respublika  – valstybė Pietų Amerikos pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno ir jo įlankos La Platos. Šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojasi su Brazilija, vakaruose – su Argentina. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Montevidėjas.

    Valstybės pavadinimas kilo pagal Urugvajaus upę – Urugvajaus Rytų Respublika yra rytiniame Urugvajaus upės krante. Šis savo ruožtu kilo iš gvaranių kalbos: uru – nedideli paukščiai, gua žymi kilmininką, y – vanduo, taigi „paukščių vanduo, paukščių upė“.