Biharų kalbos
Biharų kalbos – indoarijų kalbų grupės kalbos, kurios naudojama Biharo valstijoje ir kaimyninėse valstijose Indijoje, Terai regione Nepale, kai kurių žmonių Pakistane ir Bangladeše.
Skiriamos šios biharų kalbos:
* Angika (30 000 000 kalbančiųjų). Naudojami Anga, Kaithi ir Devanagari raštai.
* Bodžpuri (26 254 000 kalbančiųjų). Naudojami Kaithi ir Devanagari raštai.
* Karibų hindustani/Sarnami Hindustani (150 000 kalbančiųjų). Biharų kalbos atmaina, įtakota Avadi kalbos, kuria kalba indų kilmės Surinamo, Gajanos, Trinidado ir Tobago, Fidžio gyventojai.
* Kudmali (37 000 kalbančiųjų)
* Magahi (11 362 000 kalbančiųjų). Naudojami Kaithi ir Devanagari raštai.
* Maitili (7 500 000 kalbančiųjų). Naudojami Maithili ir Devanagari raštai.
* Madžhi
* Musasa
Skiriamos šios biharų kalbos:
* Angika (30 000 000 kalbančiųjų). Naudojami Anga, Kaithi ir Devanagari raštai.
* Bodžpuri (26 254 000 kalbančiųjų). Naudojami Kaithi ir Devanagari raštai.
* Karibų hindustani/Sarnami Hindustani (150 000 kalbančiųjų). Biharų kalbos atmaina, įtakota Avadi kalbos, kuria kalba indų kilmės Surinamo, Gajanos, Trinidado ir Tobago, Fidžio gyventojai.
* Kudmali (37 000 kalbančiųjų)
* Magahi (11 362 000 kalbančiųjų). Naudojami Kaithi ir Devanagari raštai.
* Maitili (7 500 000 kalbančiųjų). Naudojami Maithili ir Devanagari raštai.
* Madžhi
* Musasa
Šalis
-
Indija
Indijos subkontinente dar III a. pr. m. e. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi hinduizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse.