Bengalų kalba

Bengalų kalba
Bengalų kalba – bengalų tautos kalba, priklausanti indų (indoarijų) kalbų grupei, indoeuropiečių kalbų šeimai. Paplitusi Indijos valstijoje Vakarų Bengalija ir Bangladeše, be to, žmonių kalbančių bengalų kalba yra Indijos valstijose, tokiose kaip Asamas, Biharas ir Orisa.

Žinomas bengalų kalbos istorijos periodas siekia X–XII a. XV a. pabaiga – XVII a. pradžia – pagrindinių struktūrinių kalbos bruožų formavimosi periodas. XIX a. pabaiga – naujos bengalų kalbos įsitvirtinimo periodas. Nuo Bengalijos padalijimo tarp Indijos ir Pakistano laikų (1947) rytinėje Bengalijos dalyje (Rytų Pakistanas, vėliau Bangladešas) pastebimas didesnis arabų-persų leksikos vartojimas.

Šalis
  • Bangladešas
    Bangladešo Liaudies Respublika (Bangladešas, বাংলাদেশ) – valstybė pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje. Ribojasi su Indija ir Mianmaru. Pietuose turi pakrantės juostą Bengalijos įlankoje. Nuo Butano ir Nepalo skiria siauras Siligurio koridorius, nuo Kinijos – į šiaurę esanti Sikimo valstija Indijoje. Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Daka; antrasis pagal dydį miestas yra Čitagongas, kuriame įsikūręs didžiausias šalies jūrų uostas. Oficiali valstybės kalba – indoeuropiečių kalbų šeimai priklausanti bengalų kalba.

    Tai aštunta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių (165 mln. gyventojų, gyvenančių 147 570–148 460 km2 teritorijoje, t. y., vos 2,3 karto didesnėje teritorijoje nei Lietuva). Taip pat tai viena tankiausiai apgyvendintų valstybių.
  • Indija
    Indija, oficialiai Indijos Respublika  – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir septinta pagal plotą. Indija šiaurės vakaruose ribojasi su Pakistanu, šiaurėje – su Kinija, Nepalu, Butanu, rytuose – su Mianmaru ir Bangladešu. Vakaruose šalis prieina prie Arabijos jūros, rytuose – prie Bengalijos įlankos, o pietuose krantus skalauja Indijos vandenynas. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – Šri Lanka, Maldyvai ir Indonezija.

    Indijos subkontinente dar III a. pr. m. e. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi hinduizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse.