Arabų kalba

Arabų kalba
Arabų kalba (اَلْعَرَبِيَّةُ = al-ʿarabiyyah arba عَرَبِيّ = ʿarabīy) – semitų kalbų grupės kalba, susiformavusi I–IV a. Vartojama arabų šalyse, iš dalies Irane, Turkijoje, Afganistane, Izraelyje, Palestinoje, Indonezijoje, Etiopijoje, Somalyje, Čade, Tanzanijoje.

Arabų šalyse vartojama kaip lingua franca.

Kalbančiųjų šia kalba, įskaitant visas tarmes, 350 mln., dar 270 mln.

moka norminę arabų kalbą kaip užsienio kalbą.

Seniausias mokslininkų patvirtintas įrašas senąja arabų kalba datuojamas 125 m. e. m. — Avdate (dabartinis Izraelis) atrastas eiliuotas trijų eilučių tekstas, parašytas žmogaus, vardu Garmalahė.

Šalis
  • Alžyras
    Alžyras, oficialiai Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika  – valstybė Šiaurės Afrikoje. Alžyras yra didžiausia plotu Afrikos valstybė ir dešimta didžiausia pasaulyje. Alžyras rytuose ribojasi su Tunisu ir Libija, pietryčiuose – su Nigeriu, pietuose – su Maliu ir Mauritanija, vakaruose – su Maroku ir Vakarų Sachara. Šiaurėje krantus skalauja Viduržemio jūra. Alžyras yra turtingas gamtiniais ištekliais – Alžyre glūdi šešiolikti pagal dydį naftos ir devinti pagal dydį gamtinių dujų ištekliai, o šalies ekonomika daugiausia paremta energijos eksportu. Sonatrach, valstybinė naftos bendrovė, yra didžiausia įmonė Afrikoje, tiekianti Europai didelius kiekius gamtinių dujų. Alžyro kariuomenė yra viena didžiausių Afrikoje ir turi didžiausią gynybos biudžetą žemyne.

    Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Alžyras.
  • Džibutis
    Džibučio Respublika (Džibutis) – valstybė Rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja šiaurėje, Etiopija vakaruose ir pietuose ir Somaliu pietryčiuose, taip pat su Raudonąja jūra ir Adeno įlanka.

  • Eritrėja
    Eritrėja, oficialiai Eritrėjos valstybė – šalis šiaurės rytų Afrikoje, Somalio pusiasalyje. Ribojasi su Sudanu vakaruose, Etiopija pietuose, Džibučiu pietryčiuose ir šiaurės rytuose su Raudonąja jūra, priešais Saudo Arabiją ir Jemeną. Dahlako salynas ir kelios Hanišo salos taip pat priklauso Eritrėjai.

    * Apie Eritrėją iki XVII a. žiūrėkite straipsnį Etiopijos istorija, Mereb Melašas
  • Jungtinė Arabų Respublika
    Jungtinė Arabų Respublika – istorinė valstybė Afrikoje ir Azijoje. Šalis susikūrė 1958 m., kai Egiptas ir Sirija susijungė į bendrą valstybę. 1961 m. Sirija pasitraukė ir vėl tapo nepriklausoma valstybe, bet Egiptas iki 1971 m. oficialiai buvo vadinamas „Jungtine Arabų Respublika“. Per beveik visą savo egzistavimo laiką Jungtinė Arabų Respublika kartu su Šiaurės Jemenu sudarė Jungtines Arabų Valstijas.

    Valstybė buvo įsikūrusi prie Viduržemio jūros. Didesnė dalis šalies buvo Afrikoje, kita dalis – Azijoje. Tarp egiptietiškų ir siriškų teritorijų šalį skyrė Libanas ir Izraelis.
  • Komorai
    Komorų Sąjunga (Komorai; iki 2002 m. – Komorų Federacinė Islamo Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyno Mozambiko sąsiauryje, tarp Madagaskaro ir Mozambiko.

    * Pagrindinis straipsnis – Komorų istorija. Apie ikikolonijinę istoriją – Svahilių civilizacija.
  • Libija
    Libija (arab. ليبيا‎ Lībiyā), oficialiai Libijos Valstybė (arab. دولة ليبيا‎ Dawlat Lībiyā) – valstybė Afrikos šiaurėje, prie Viduržemio jūros. Ribojasi su Egiptu rytuose, Sudanu pietryčiuose, Čadu ir Nigeriu pietuose, Alžyru ir Tunisu vakaruose.

    Libija – parlamentinė respublika. Valdymo sistemą sudaro vyriausybė ir Nacionalinis kongresas.
  • Marokas
    Marokas, oficialiai Maroko Karalystė – valstybė Šiaurės vakarų Afrikoje. Rytuose ribojasi su Alžyru, pietuose – su Vakarų Sachara, vakaruose – su Atlanto vandenynu, šiaurėje – su Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Nuo 1975 m. Marokas valdo didžiąją Vakarų Sacharos dalį, tačiau ši aneksija nėra visuotinai pripažįstama.

    Marokas yra konstitucinė monarchija ir iki 2017 metų sausio 30 dienos buvo vienintelė Afrikos šalis, nepriklausiusi Afrikos Sąjungai. Šiuo metu jis yra Arabų lygos, Arabų Magrebo sąjungos, Afrikos Sąjungos, Islamo pasitarimo organizacijos, Viduržemio dialogo grupės, 77 grupės narys ir viena iš NATO nepriklausančių JAV sąjungininkų.
  • Mauritanija
    Mauritanija (arab. الموريتانية Mūrītānyā; ), oficialiai Mauritanijos Islamo Respublika (arab. الجمهورية الإسلامية الموريتانية al-Jumhūrīyah al-Islāmīyah al-Mūrītānīyah; ) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Vakarų Sachara šiaurėje ir vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Maliu rytuose ir pietuose, Senegalu pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

    Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu.
  • Somalis
    Somalio Federacinė Respublika (Somalis) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Etiopija – vakaruose, Kenija – pietvakariuose, Džibučiu – šiaurės vakaruose, Adeno įlanka – šiaurėje ir Indijos vandenynu – rytuose. Iš visų Afrikos valstybių, Somalis turi ilgiausią pajūrio ruožą, o šalies kraštovaizdį sudaro plynaukštės, lygumos ir aukštumos.

    Senovėje, Somalis buvo svarbus prekybos centras. Dauguma mokslininkų mano, kad dabartinėje Somalio teritorijoje egzistavo senovinė Punto šalis. Viduramžiais, kelios stiprios Somalio imperijos dominavo regioninėje prekyboje, įskaitant Adžūranų valstybė, Adalis, Varšangelio sultonatas ir Geledų sultonatas. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje britai ir italai užėmė dali pakrantės ir įkūrė Britų Somalilandą ir Italų Somalilandą. 1927 metais Italija įgijo pilną kontrolę savo regiono dalyse. Ši okupacija truko iki 1941 m. kai ji buvo pakeista britų karine administracija. Šiaurės Somalis liko ir toliau britų protektoriatu, o pietų Somalį pradėjo globoti Jungtinių Tautų Organizacija. 1960 m. abu regionai buvo sujungti ir sudaryta Somalio Respublika, kurią pradėjo valdyti civilinė vyriausybė. 1969 m. užgrobė valdžią ir paskelbė Somalį demokratine respublika.
  • Sudanas
    * Šis straipsnis – apie Afrikos valstybę. Apie geografinį regioną Afrikoje, žiūrėkite straipsnį Sudanas (regionas)

    Sudano Respublika (Sudanas) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje, viena didžiausių žemyne. Ribojasi su Egiptu šiaurėje, Eritrėja bei Etiopija rytuose, Pietų Sudanu pietuose, Centrinės Afrikos Respublika pietvakariuose, Čadu vakaruose ir Libija šiaurės vakaruose. Šiaurės rytuose prieina prie Raudonosios jūros.
  • Tanzanija
    Tanzanija – Rytų Afrikos valstybė Indijos vandenyno pakrantėje. Ribojasi šiaurėje su Kenija ir Uganda, vakaruose su Ruanda, Burundžiu ir Kongo Demokratine Respublika, pietuose su Zambija, Malaviu ir Mozambiku.

    Žemyninė Tanzanijos dalis, kaip ir visa Rytų Afrika yra laikoma visos žmonijos protėvyne. Čia randami seniausių žmogaus protėvių Oldovajaus kultūros radiniai. Iki I tūkst. pr. m. e. pradžios Tanzanijos teritorija buvo gyvenama pigmėjų ir koisanų protėvių. Bantų migracijos laikais juos išstūmė ar išnaikino juodaodžiai bantai. Vakarinėse Tanzanijos teritorijose (Didžiųjų ežerų regione) suklestėjo žemdirbių ir geležies lydytojų Ureve kultūra.
  • Tunisas
    Tunisas, oficialiai Tuniso Respublika – valstybė Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros. Vakaruose ribojasi su Alžyru, pietryčiuose – su Libija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Tunisas.

    Tunisas yra populiarus tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje.
  • Uganda
    Ugandos Respublika (Uganda) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Kenija rytuose, Pietų Sudanu šiaurėje, Kongo Demokratine Respublika vakaruose, Ruanda pietvakariuose ir Tanzanija pietuose.

    Ilgą laiką Ugandos teritorijoje gyveno įvairios medžiotojų-rankiotojų gentys. Žemdirbystė, metalo apdirbimas ir pirmieji valstybiniai dariniai siejami su bantų migracija į pietines Ugandos dalis. XIV-XVI a. kraštas pateko į Kitaros imperiją. Dėl nilotų įsiveržimo ši bantų valstybė žlugo. Vėliau Ugandoje susidarė keletas valstybių – Bunjoro, Bugandos, Ankolės ir kt. karalystės. Palaipsniui nuo jų atsiskyrė dar keletas karalysčių – Busogos, Toro ir kt.
  • Vakarų Sachara
    Vakarų Sachara – regionas šiaurės vakarų Afrikoje, neapibrėžto statuso teritorija. Ribojasi su Maroku šiaurėje, Alžyru šiaurės rytuose, Mauritanija rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose. Nėra vieningos nuomonės, ar Vakarų Sachara yra Maroko dalis, ar atskira Sacharos Arabų Demokratinė Respublika. Šiuo metu teritorija okupuota Maroko, bet dalis valstybių nepripažįsta šios okupacijos.

  • Čadas
    Čado Respublika (Čadas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Libija šiaurėje, Sudanu rytuose, Centrinės Afrikos Respublika pietuose, Kamerūnu ir Nigerija pietvakariuose ir Nigeriu vakaruose.

    Apie senąją Čado istoriją: Kanem-Bornu, Vadajus
  • Bahreinas
    Bahreinas (arab. البحرين‎ al-Baḥrayn), oficialiai Bahreino Karalystė (arab. مملكة البحرين Mamlakat al-Baḥrayn) – salų valstybė Persijos įlankoje, Artimuosiuose Rytuose. Bahreinas Karaliaus Fahdo tiltų tinklu sujungtas su Saudo Arabija. 2014 m. šalyje gyveno 1 300 000 gyventojų.

    Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose. Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima.
  • Izraelis
    Izraelis, oficialiai Izraelio valstybė – žydų valstybė Vakarų Azijoje, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis šiaurėje ribojasi su Libanu, šiaurės rytuose – su Sirija, rytuose – su Jordanija, pietvakariuose – su Egiptu. Izraelis taip pat ribojasi su Palestinos teritorijomis (pietvakariuose – su Gazos Ruožu, rytuose – su Vakarų Krantu). Vakaruose ir šiaurės vakaruose Izraelio krantus skalauja Viduržemio jūra, pietuose – Raudonoji jūra.

    Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais. Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi šalis ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį, taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose, patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme bei yra laikoma tarp 25 labiausiai socialiai išsivysčiusių valstybių pasaulyje pagal žmogaus socialinės raidos indeksą.
  • Jemenas
    Jemenas (arab. ٱلْيَمَن‎ al-Yaman), oficialiai Jemeno Respublika (arab. ٱلْجُمْهُورِيَّةُ ٱلْيَمَنِيَّةُ‎ al-Jumhūrīyah al-Yamanīyah) – valstybė Arabijos pusiasalyje, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Omanu, Saudo Arabija, Raudonąja jūra, Arabijos jūra ir Adeno įlanka. Jemenas yra vienintelė respublika Arabijos pusiasalyje ir viena iš aštuonių visame arabų pasaulyje. Jemeno sostinė yra Sanos miestas. Nuo 2000 iki 2006 m. 17,5 % Jemeno gyventojų gyveno už 1,25 $ ar mažesnį lygį per dieną. Nuo 2014 m. šalyje vyksta pilietinis karas.

    Jemeno valstybės pavadinimas siejamas su semitiška šaknimi ymnt, reiškiančia pietus, dešinę pusę.
  • Jordanija
    Jordanija, oficialiai Jordanijos Hašimitų Karalystė – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Šiaurėje ribojasi su Sirija, šiaurės rytuose – su Iraku, rytuose ir pietuose – su Saudo Arabija, vakaruose – su Palestinos Vakarų Krantu ir Izraeliu. Pietvakariuose Jordanija prieina prie Raudonosios jūros Akabos įlankos. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Amanas.

    Svarbiausia Jordanijos teritorija, kur koncentruojasi beveik visi gyventojai, apima tik siaurą kalnuotą vakarinį ruožą. Šis ruožas yra pietrytinė Istorinės Sirijos (Levanto) dalis, neretai dar vadinama Užjordane (Transjordanija).
  • Jungtiniai Arabų Emyratai
    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE, ) – valstybė Pietvakarių Azijoje, pietrytinėje Arabijos pusiasalio dalyje. Ją sudaro 7 emyratai – Abu Dabio, Dubajaus, Šardžos, Adžmano, Um el Kaivaino, Ras al Kaimo, Fudžeiros. Šalis yra prie Persijos įlankos, ribojasi su Omanu, Saudo Arabija ir Kataru.

    JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje. JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui.
  • Kataras
    Kataras, oficialiai Kataro valstybė  – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Saudo Arabija pietuose, Persijos įlanka vakaruose, šiaurėje ir rytuose.

    Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną.
  • Kuveitas
    Kuveitas (arab. الكويت‎ al-Kuwayt), oficialiai Kuveito Valstybė (arab. دولة الكويت‎ Dawlat al-Kuwayt) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, šalia Persijos įlankos. Ribojasi su Iraku šiaurėje (242 km) ir Saudo Arabija pietuose (220 km). Kuv iš arabų kalbos išvertus reiškia tvirtovė, o visas pavadinimas apytiksliai reikštų tvirtovė pastatyta netoli vandens.

    * ''Apie senesniąją Kuveito istoriją – Bachreinas (regionas)
  • Libanas
    * Šis straipsnis apie valstybę. Apie miestą Kolumbijoje žr. Libanas (Kolumbija).

    Libanas, oficialiai Libano Respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Sirija, pietuose – su Izraeliu. Vakaruose Libanas prieina prie Viduržemio jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Beirutas.
  • Mesopotamija
    Mesopotamija (arba Tarpupis; iš graikų: Μεσοποταμία, senovės persų Miyanrudan – tarpupis, arba aramėjų Beth-Nahrin – dvi upės) – regionas pietvakarių Azijoje tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėje pietryčių Anatolijoje (Turkija), Sirijoje ir Irake.

    Tai seniausias upinės drėkinamosios žemdirbystės civilizacijos regionas, viena iš galimų rašto atsiradimo vietų.
  • Omanas
    Omanas (arab. عُمَان‎ ʿUmān), oficialiai Omano Sultonatas (arab. سلْطنةُ عُمان‎ Salṭanat(u) ʻUmān) – valstybė pietvakarinėje Azijos dalyje, Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Jungtiniais Arabų Emyratais šiaurės vakaruose, Saudo Arabija vakaruose, Jemenu pietvakariuose, taip pat su Arabijos jūra pietuose ir rytuose bei Persijos įlanka šiaurės rytuose.

    Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika
  • Saudo Arabija
    Saudo Arabija, oficialiai Saudo Arabijos Karalystė  – didžiausia Arabijos pusiasalio absoliutinės monarchijos valstybė, esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Saudo Arabija užima beveik 2 150 000 km² ir yra didžiausia nepriklausoma Vakarų Azijos valstybė ir antra pagal dydį (po Alžyro) arabų valstybė, penkta pagal dydį Azijos ir dvylikta pagal dydį pasaulio valstybė. Ribojasi su Iraku šiaurėje ir šiaurės rytuose, Jordanija šiaurės vakaruose, Kuveitu, Kataru, Bahreinu ir Jungtiniais Arabų Emyratais rytuose, Omanu pietryčiuose bei Jemenu pietuose. Nuo Sinajaus pusiasalio (Egiptas) ją skiria Akabos įlanka. Saudo Arabija yra vienintelė šalis, kuri prieina ir prie Raudonosios jūros ir prie Persijos įlankos, didžiąją dalį jos teritorijos užima dykumos, kalnai ir lygumos. 2018 m. spalio mėn. duomenimis Saudo Arabijos ekonomika buvo didžiausia Artimuosiuose Rytuose ir 18-ta pagal dydį pasaulyje. Apie 34,2 mln. gyventojų. Šalies populiacija labai jauna, apie 50 proc. gyventojų yra jaunesni nei 25 metai.

    Saudo Arabija tarp musulmonų kartais vadinama „dviejų šventųjų mečečių žeme“, nes šalyje yra dvi švenčiausios islamo religijai vietos – Mekos ir Medinos miestai. Karalystę įkūrė Abdul-Aziz bin Saud, 1902 m. užėmęs savo gimtąjį Rijado miestą ir ilgainiui suvienijęs visą šalį. Saudo Arabijos valstybė buvo pripažinta 1932 m.
  • Sirija
    Sirija, oficialiai Sirijos Arabų Respublika – valstybė Vakarų Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Turkija, rytuose ir pietryčiuose – su Iraku, pietuose – su Jordanija, vakaruose – su Izraeliu ir Libanu. Vakaruose Sirija prieina prie Viduržemio jūros. Šalis suskirstyta į 14 muchafazų, kurios apima 65 rajonus. Sirijos sostinė ir didžiausias miestas – Damaskas.

    Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija