Arabų kalba
Arabų kalba (اَلْعَرَبِيَّةُ = al-ʿarabiyyah arba عَرَبِيّ = ʿarabīy) – semitų kalbų grupės kalba, susiformavusi I–IV a. Vartojama arabų šalyse, iš dalies Irane, Turkijoje, Afganistane, Izraelyje, Palestinoje, Indonezijoje, Etiopijoje, Somalyje, Čade, Tanzanijoje.
Arabų šalyse vartojama kaip lingua franca.
Kalbančiųjų šia kalba, įskaitant visas tarmes, 350 mln., dar 270 mln.
moka norminę arabų kalbą kaip užsienio kalbą.
Seniausias mokslininkų patvirtintas įrašas senąja arabų kalba datuojamas 125 m. e. m. — Avdate (dabartinis Izraelis) atrastas eiliuotas trijų eilučių tekstas, parašytas žmogaus, vardu Garmalahė.
Arabų šalyse vartojama kaip lingua franca.
Kalbančiųjų šia kalba, įskaitant visas tarmes, 350 mln., dar 270 mln.
moka norminę arabų kalbą kaip užsienio kalbą.
Seniausias mokslininkų patvirtintas įrašas senąja arabų kalba datuojamas 125 m. e. m. — Avdate (dabartinis Izraelis) atrastas eiliuotas trijų eilučių tekstas, parašytas žmogaus, vardu Garmalahė.
Šalis
-
Alžyras
Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Alžyras. -
Džibutis
-
Eritrėja
* Apie Eritrėją iki XVII a. žiūrėkite straipsnį Etiopijos istorija, Mereb Melašas -
Jungtinė Arabų Respublika
Valstybė buvo įsikūrusi prie Viduržemio jūros. Didesnė dalis šalies buvo Afrikoje, kita dalis – Azijoje. Tarp egiptietiškų ir siriškų teritorijų šalį skyrė Libanas ir Izraelis. -
Komorai
* Pagrindinis straipsnis – Komorų istorija. Apie ikikolonijinę istoriją – Svahilių civilizacija. -
Libija
Libija – parlamentinė respublika. Valdymo sistemą sudaro vyriausybė ir Nacionalinis kongresas. -
Marokas
Marokas yra konstitucinė monarchija ir iki 2017 metų sausio 30 dienos buvo vienintelė Afrikos šalis, nepriklausiusi Afrikos Sąjungai. Šiuo metu jis yra Arabų lygos, Arabų Magrebo sąjungos, Afrikos Sąjungos, Islamo pasitarimo organizacijos, Viduržemio dialogo grupės, 77 grupės narys ir viena iš NATO nepriklausančių JAV sąjungininkų. -
Mauritanija
Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu. -
Somalis
Senovėje, Somalis buvo svarbus prekybos centras. Dauguma mokslininkų mano, kad dabartinėje Somalio teritorijoje egzistavo senovinė Punto šalis. Viduramžiais, kelios stiprios Somalio imperijos dominavo regioninėje prekyboje, įskaitant Adžūranų valstybė, Adalis, Varšangelio sultonatas ir Geledų sultonatas. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje britai ir italai užėmė dali pakrantės ir įkūrė Britų Somalilandą ir Italų Somalilandą. 1927 metais Italija įgijo pilną kontrolę savo regiono dalyse. Ši okupacija truko iki 1941 m. kai ji buvo pakeista britų karine administracija. Šiaurės Somalis liko ir toliau britų protektoriatu, o pietų Somalį pradėjo globoti Jungtinių Tautų Organizacija. 1960 m. abu regionai buvo sujungti ir sudaryta Somalio Respublika, kurią pradėjo valdyti civilinė vyriausybė. 1969 m. užgrobė valdžią ir paskelbė Somalį demokratine respublika. -
Sudanas
Sudano Respublika (Sudanas) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje, viena didžiausių žemyne. Ribojasi su Egiptu šiaurėje, Eritrėja bei Etiopija rytuose, Pietų Sudanu pietuose, Centrinės Afrikos Respublika pietvakariuose, Čadu vakaruose ir Libija šiaurės vakaruose. Šiaurės rytuose prieina prie Raudonosios jūros. -
Tanzanija
Žemyninė Tanzanijos dalis, kaip ir visa Rytų Afrika yra laikoma visos žmonijos protėvyne. Čia randami seniausių žmogaus protėvių Oldovajaus kultūros radiniai. Iki I tūkst. pr. m. e. pradžios Tanzanijos teritorija buvo gyvenama pigmėjų ir koisanų protėvių. Bantų migracijos laikais juos išstūmė ar išnaikino juodaodžiai bantai. Vakarinėse Tanzanijos teritorijose (Didžiųjų ežerų regione) suklestėjo žemdirbių ir geležies lydytojų Ureve kultūra. -
Tunisas
Tunisas yra populiarus tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje. -
Uganda
Ilgą laiką Ugandos teritorijoje gyveno įvairios medžiotojų-rankiotojų gentys. Žemdirbystė, metalo apdirbimas ir pirmieji valstybiniai dariniai siejami su bantų migracija į pietines Ugandos dalis. XIV-XVI a. kraštas pateko į Kitaros imperiją. Dėl nilotų įsiveržimo ši bantų valstybė žlugo. Vėliau Ugandoje susidarė keletas valstybių – Bunjoro, Bugandos, Ankolės ir kt. karalystės. Palaipsniui nuo jų atsiskyrė dar keletas karalysčių – Busogos, Toro ir kt. -
Vakarų Sachara
-
Čadas
Apie senąją Čado istoriją: Kanem-Bornu, Vadajus -
Bahreinas
Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose. Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima. -
Izraelis
Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais. Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi šalis ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį, taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose, patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme bei yra laikoma tarp 25 labiausiai socialiai išsivysčiusių valstybių pasaulyje pagal žmogaus socialinės raidos indeksą. -
Jemenas
Jemeno valstybės pavadinimas siejamas su semitiška šaknimi ymnt, reiškiančia pietus, dešinę pusę. -
Jordanija
Svarbiausia Jordanijos teritorija, kur koncentruojasi beveik visi gyventojai, apima tik siaurą kalnuotą vakarinį ruožą. Šis ruožas yra pietrytinė Istorinės Sirijos (Levanto) dalis, neretai dar vadinama Užjordane (Transjordanija). -
Jungtiniai Arabų Emyratai
JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje. JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui. -
Kataras
Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną. -
Kuveitas
* ''Apie senesniąją Kuveito istoriją – Bachreinas (regionas) -
Libanas
Libanas, oficialiai Libano Respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Sirija, pietuose – su Izraeliu. Vakaruose Libanas prieina prie Viduržemio jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Beirutas. -
Mesopotamija
Tai seniausias upinės drėkinamosios žemdirbystės civilizacijos regionas, viena iš galimų rašto atsiradimo vietų. -
Omanas
Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika -
Saudo Arabija
Saudo Arabija tarp musulmonų kartais vadinama „dviejų šventųjų mečečių žeme“, nes šalyje yra dvi švenčiausios islamo religijai vietos – Mekos ir Medinos miestai. Karalystę įkūrė Abdul-Aziz bin Saud, 1902 m. užėmęs savo gimtąjį Rijado miestą ir ilgainiui suvienijęs visą šalį. Saudo Arabijos valstybė buvo pripažinta 1932 m. -
Sirija
Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija