Žemėlapis - Gvinėja (Republic of Guinea)

Gvinėjos vėliava

Gvinėjos Respublika (Gvinėja) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Bisau Gvinėja šiaurės vakaruose, Senegalu šiaurėje, Maliu šiaurės rytuose, Dramblio Kaulo Krantu rytuose, Liberija ir Siera Leone pietuose, taip pat Atlanto vandenynu vakaruose. Konakris yra didžiausias šalies miestas ir sostinė, jame yra įsikūrusi šalies vyriausybė. Gvinėja dažnai vadinama Konakrio-Gvinėja, norint atskirti šalį nuo kaimynės Bisau Gvinėjos. Gvinėjoje gyvena net 24 skirtingos etninės grupės.

Pagrindinis straipsnis: Gvinėjos istorija, apie ikikolonijinę istoriją taip pat žiūrėti Vakarų Sahelis, Senegambija

Ikikolonijiniais laikais Gvinėjos teritorija priklausė didesnei Sahelio civilizacijai, ir ją veikė svarbiausi procesai, vykę Vakariniame Sahelyje.

Nuo VIII a. šiaurėje (dab. Malio, Mauritanijos ir Senegalo teritorijose) klestėjusi Vagadu imperija kultūriškai veikė vietos tautas. Dėl to šiaurinėje Gvinėjos teritorijoje konsolidavosi mandingai, kurie įkūrė daug smulkių miestų valstybių, susijungusių į konfederaciją. Iki XIII a. tie Vagadu imperija, tiek jos palikuonė Kaniaga siekė dominuoti regione, ir tam tikrais laikotarpiais valdė jį kaip Kangabos provinciją.

1234 m. mandinkų lyderis Sundiata keita sumušė Kaniagą ir įgijo hegemoniją milžiniškame Vakarų Sahelio regione: įkūrė Malio imperiją, kuri valdė taip pat didžiąją dalį Malio, Senegalą, pietinę Mauritaniją. Ši imperija viešpatavo iki XVI a., stipriai įtakodama vietos kultūrą ir tradiciją. Nors vėliau Malis buvo nugalėtas kitų imperijų, jis išlaikė savo pirmines teritorijas šiaurės rytų Gvinėjoje. XVII a. II pusėje paskutinieji mandinkų valdovai nesugebėjo atsilaikyti prieš agresyvią Bamana imperiją šiaurėje.

Per šį laikotarpį Gvinėjos aukštumos Futa Džalonas buvo apgyvendintos fulbių, kurie labai sparčiai islamizavosi. XVIII a. fulbiai konsolidavo Futa Džalono valstybę, kurioje įdiegta islamiška teokratija. Ši valstybė savo ekonomikoje rėmėsi prekyba su pakrantėje įsikūrusiomis Europos prekybinėmis kolonijomis. Svarbiausios Futa Džalono prekės buvo vergai, grūdai ir galvijai.

Europiečiai Gvinėjos pakrančių regionu domėjosi nuo XVI a. XIX a. II pusėje dabartinės Gvinėjos pakrantėse įsitvirtino Prancūzija, čia įkūrusi svarbiausią avanpostą – Konakrį. Šios teritorijos buvo žinomos kaip „Pietinės upės“ (Rivières du Sud). Kolonizavę susu gyvenamas pakrantes, prancūzai skverbėsi į krašto gilumą. 1896 m. Pore-Daka mūšyje jie nugalėjo Futa Džaloną, o 1898 m. – ryčiau buvusią Vasulu imperiją. Nuo 1894 m. kolonija buvo traktuojama kaip Prancūzijos Gvinėja, kuri įjungta į Prancūzijos Vakarų Afriką.

1958 m. Gvinėja paskelbė nepriklausomybę, ir jos pirmuoju prezidentu tapo Seku Turė, kuris vedė šalį į Afrikinį socializmą ir vienpartinę sistemą. Šalyje įsigalėjo diktatūra, buvo pažeidžiamos žmogaus teisės.

1984 m. Seku Ture mirus, perversmo metu valdžią šalyje užgrobė Lansana Kontė, kuris inspiravo demokratizacijos procesus, paleido politinius kalinius, sugrąžino daugiapartinę sistemą. Nepaisant to, prezidento valdžia šalyje išliko labai stipri, Lansana Kontė buvo perrinktas tris kartus. Šalį stipriai veikė ir neramumai, vykę gretimose Liberijoje ir Siera Leonėje 2008 m. mirus Lansana Kontė, valdžią užgrobė karinė chunta, vadovaujama Musa Dadis Kamara. Gvinėjoje sustiprinta diktatūra, 2009 m. demonstracijos metu buvo apšaudomi ir prievartaujami civiliai gyventojai.

2021 m. rugsėjo 5 d. kariškiai vadovaujami Mamadi Dumbuya perėmė valdžią suimdami prezidentą Alfą Kondę (Alpha Condé). Paskelbė apie sienų uždarymą, vyriausybės ir parlamento paleidimą bei konstitucijos galiojimą sustabdymą.