Žemėlapis - Afganistanas (Islamic Republic of Afghanistan)

Afganistano vėliava

Afganistãno Islãmo Respùblika (Afganistanas) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, š. rytuose – su Kinija ir Š. Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu. Šalis užima 652 000 km 2 teritoriją, t. y., plotu yra dešimtkart didesnė už Lietuvą. Per didžiąją teritorijos dalį driekasi Hindukušo kalnai, kuriuose būdingos itin šaltos žiemos. Šiaurinę šalies dalį sudaro derlingos lygumos, tuo tarpu pietvakariuose vyrauja dykumos su dažniausiai labai karštomis vasaromis. Šalies didžiausias miestas ir sostinė - Kabulas.

Pirmieji žmonės Afganistano teritorijoje apsigyveno Viduriniojo paleolito laikotarpiu, o šalies geopolitinė padėtis išilgai šilko kelio lėmė ryškią sąveiką su Artimaisiais Rytais ir kitomis Azijos šalimis. Šalyje nuo seno gyveno įvairios tautos. Šalis patyrė nemažai invazijų, tame tarpe Aleksandro Makedoniečio karinį žygį, maurjų, musulmonų arabų, mongolų, britų, sovietų invazijas. Nuo 2001 m. šalyje tęsiasi karas. Afganistano žemėse skirtingais amžiais buvo iškilusios šios didžiosios imperijos: Kušano, Eftalitų, Samanidų, Safaridų imperija, Gaznevidų dinastija, Guridų dinastija, Chaldžių dinastija, Mogolų imperija, Hotako dinastija, Duranių dinastija ir kitos.

Dabartinio Afganistano politinė istorija prasidėjo XVIII a. su Hotakų ir Duranių dinastijomis. Vėlyvajame XIX a. Afganistanas tapo buferine valstybe Didžiajame Žaidime tarp Britų Indijos ir Rusijos imperijos. Diurando linija vadinama tarpvalstybinė siena su Britų Indija buvo nubrėžta 1893 m., tačiau Afganistano pripažinta nebuvo ir lėmė įtemptus santykius su Pakistanu nuo pat jo nepriklausomybės 1947 m. Po trečiojo anglų-afganų karo 1919 m. šalis atsikratė užsienio įtakos ir tapo monarchija, kurią pradžioje valdė Karalius Amanula, vėliau keturiasdešimt metų - Zahiras Ša. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje įvyko keletas valstybinių perversmų, po kurių šalis tapo socialistine, vėliau - TSRS protektoratu. Tai sukėlė sovietų-afganų karą, vykusio tarp TSRS ir sukilėlių, kuris tęsėsi iki pat 1989 m. Iki 1996 m. beveik visą Afganistaną užėmė islamistinis Talibano judėjimas, šalies teritorijoje įkurtas Islamiškasis Afganistano Emyratas, gyvavęs penkerius metus. Talibanas buvo jėga nuverstas NATO vadovaujamos koalicijos, suformuota nauja demokratiškai išrinkta politinė valdžios struktūra.

Afganistanas yra unitarinė prezidentinė islamiškoji respublika, kurioje gyvena apie 35 mln. gyventojų. Gyventojų daugumą sudaro puštūnai, tadžikai, hazarai ir uzbekai. Šalis priklauso Jungtinėms Tautoms, Islamiško bendradarbiavimo organizacijai, 77 šalių grupei, Ekonominio bendradarbiavimo organizacijai bei Neprisijungimo judėjimui. Afganistano ekonomika yra 108-a pagal dydį pasaulyje (BVP lygus 64,08 mlrd. JAV dolerių), tačiau pagal BVP vienam gyventojui rodiklį yra viena skurdžiausių pasaulyje - 167-a iš 186-ų valstybių pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis.

Afganistanas kaip valstybė su dabartine teritorija susiformavo tik XIX a. kolonijinėms imperijoms pasidalijus Aziją įtakos sferomis ir nubraižius sienas. Iki tol Afganistanas buvo neatskiriama Didžiojo Irano dalis, kurią valdė visos Iraną valdžiusios dinastijos ir imperijos.

Senovėje čia egzistavo tokie Senovės Persijos regionai, kaip Baktrija, Arija, Gandhara ir Drangiana. Vėliau Afganistano teritorija priklausė Achemenidų, Aleksandro Makedoniečio, Seleukidų, Graikų-Baktrų, Partų, Sasanidų, Čingischano ir daugybei kitų valstybių. Vietinė Afganistano monarchija (Diuranių dinastija) susiformavo XVIII a..

XIX a. pateko į D. Britanijos imperijos įtaką, visiškai savarankiška tapo po Pirmojo pasaulinio karo. Paskutinis monarchas buvo nuverstas 1973 m. Netrukus po to 1978 m. pirmasis Afganistano prezidentas buvo žiauriai nužudytas su visa savo šeima sovietų remiamo perversmo metu. Netrukus 1979 m. į Afganistaną įvedus Sovietų Sąjungos karinius dalinius iki 1989 m. vyko ginkluotas pasipriešinimo judėjimas prieš sovietų kariuomenę ir jos kolaborantus. Šią „laisvės kovotojų“ (arba mudžahedų) kovą aktyviai rėmė Pakistanas, JAV bei kitos šalys. Po sovietų kariuomenės išvedimo šalyje kilo pilietinis karas. Iki 1997 m. didžiąją dalį Afganistano (išskyrus tik nedidelę teritoriją šalies šiaurėje) ėmė kontroliuoti Talibano judėjimas, įvedęs šariatą ir labai griežtą islamistinę tvarką. Didžiausią paramą Talibano judėjimui teikė Pakistanas. Iš religinių paskatų 2001 m. buvo sugriautos VI–IV a. pr. m. e. statytos Budos statulos Bamiane, kurias UNESCO buvo paskelbusi pasaulinio paveldo paminklais. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Niujorke, JAV ėmėsi aktyvesnės kovos su terorizmu ir vienu iš šios kovos taikinių tapo Talibano režimas, kuris buvo suteikęs prieglobstį teroristinėms organizacijoms, tarp jų ir Osamai bin Ladenui. Šiais įvykiais prasidėjo tebesitęsiantis Afganistano karas. Talibano režimas buvo nuverstas ir jo kovotojai išstumti iš šalies, nors iki šiol dar kontroliuoja nedideles šalies dalis, daugiausia šalia sienos su Pakistanu. Po to buvo surengti rinkimai, kuriuose laimėjo dabartinis prezidentas Hamidas Karzajus.