Žemėlapis - Grenada

Grenados vėliava

Grenada – salų valstybė rytinėje Karibų jūros dalyje. Grenada pietryčiuose ribojasi su Trinidadu ir Tobagu, pietvakariuose su Venesuela ir šiaurės rytuose su Sent Vinsentu ir Grenadinais.

Grenada taip pat dažnai vadinama „prieskonių sala“, nes būtent Grenada yra viena didžiausių muskato vaisių ir miltelių eksportuotoja pasaulyje.

Grenada užima 344 km² plotą, joje gyvena apie 110 000 gyventojų. Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Sent Džordžas.

* Taip pat skaitykite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos.

Priešistoriniais laikais Grenados raidą nulėmė tautų iš Venesuelos pakrantės kraustymaisi Karibų salose. Pieš mūsų erą čia gyveno Ortiroidų kultūros atstovai, o nuo mūsų eros pirmųjų amžių Grenadą apgyvendino žemdirbiai, tikriausiai kalbėję aravakų kalbomis – saladoidai, barankoidai, galiausiai ostionoidai. Apie XIV a. į salą atsikėlė indėnai karibai, kurie asimiliavo vietos aravakus. Jie salą vadino Camahogne. Karibų indėnų gyvenamą salą 1498 m. atrado Kristupas Kolumbas, ir ji oficialiai paskelbta Ispanijos Vakarų Indijų dalimi, tačiau ispanai jos neapgyvendino dėl aršaus karibų pasipriešinimo. Tik XVII a. (1650 m.), po karų su vietiniais gyventojais, Grenadą kolonizavo prancūzai, kurie čia įkūrė cukranendrių plantacijas ir atvežė daugybę vergų iš Afrikos, o vietinius karibus išnaikino. Taip Grenada tapo Prancūzijos Vakarų Indijų dalimi, svarbiausia jos sala. Prancūzų statytas Sent Džordžas buvo vienintelis natūralus prancūzų uostas Karibuose.

1763 m. salą iš prancūzų perėmė Britų Imperija ir prijungė prie Britų Vakarų Indijų. Nuo 1833 m. ji buvo administruojama kaip Britų Priešvėjinių salų kolonijos dalis, nuo 1958 m. – kaip Vakarų Indijų Federacijos dalis. Šiai suirus, 1962 m. Grenada vėl tapo atskira kolonija. 1967 m. britai suteikė Grenadai vidaus savivaldą, o 1974 m. – nepriklausomybę.

Netrukus šalyje prasidėjo vidiniai konfliktai, remiami Kubos ir Tarybų Sąjungos. 1979 m. į valdžią atėjo Maurice Bishop vadovaujami kairieji, siekę paversti Grenadą socialistine šalimi. 1983 m. įvykus nesutarimams tarp partijos linijų, pasinaudodama neramumais į Grenadą armiją įvedė JAV, siekdama atkurti stabilumą. Tai buvo vienas paskutiniųjų JAV bandymų karine jėga kištis į kitų valstybių reikalus Lotynų Amerikoje, susilaukęs didžiulės kritikos, kaip tarptautinės teisės pažeidimas.

Nuo 1983 m. Grenados valdyme vyrauja dešinieji. Šalis sparčiai vysto žemės ūkį (tapdama antrąja pasaulyje muskato augintoja) ir turizmą.

1974 m. gegužės 1 d. Grenada prisijungė prie Karibų bendrijos, 1981 m. birželio 18 d. – prie Rytų Karibų valstybių organizacijos, o 1985 m. sausį – prie Regioninės saugumo sistemos.

2004 m. salą nusiaubė uraganas.