Žemėlapis

Uadanas (Ouadâne)

Uadanas – miestas vidurio Mauritanijoje, Adraro vilajoje, Adraro plynaukštės papėdėje, 93 km į šiaurės rytus nuo Šingečio. Prekybinis centras ties karavanų kelių sankirta (į Idžilį, Kumbį, Marakešą), yra plentas į Atarą. Miestas žymus savo architektūros paveldu – yra viduramžių įtvirtinto miesto (ksaro), XV a. mečetės liekanos. Į rytus nuo miesto yra unikalus geologinis darinys – Rišato struktūra.

Pirma gyvenvietė čia įkurta dar VIII a., bet ji sunyko. Uadaną 1142 m., pasak tradicijos, įkūrė 3 musulmonų šventieji. Miestas suklestėjo, tapo svarbiausiu Transsacharinės prekybos punktu vakarinėje Sacharoje. 1450 m. dėl gentinių karų miestas nuniokotas, mečetė sugriauta. Tada Uadanas perkeltas kiek į rytus, įrengti nauji įtvirtinimai. XV a. miestą minėjo portugalai Alvizas Kadamostas, Gomešas Janišas de Zurara. Tada Uadanas buvo svarbus prekybos druska, gabenamos iš Tagazos, taip pat auksu, vergais prekybos centras. Portugalai čia nesėkmingai bandė įsteigti savo prekybinę stotį. XVI a. miestą užpuolė marokiečiai, Uadano reikšmė sumenko, iškilo Šingetis.

Uadanas, drauge su kitais senaisiais maurų miestais, 1996 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Žemėlapis - Uadanas (Ouadâne)

Platuma / Ilguma : 20° 55' 40" N / 11° 37' 17" W | Laiko juosta : UTC+0 | Valiuta : MRO | Telefonas : 222

Google

Google Earth

Bing

Nokia

OpenStreetMap

Esri.WorldImagery

Žemėlapis - Uadanas

Esri.WorldStreetMap

Žemėlapis - Uadanas

OpenStreetMap.Mapnik

Žemėlapis - Uadanas

OpenStreetMap.HOT

OpenTopoMap

CartoDB.Positron

CartoDB.Voyager

OpenMapSurfer.Roads

Žemėlapis - Uadanas

Esri.WorldTopoMap

Žemėlapis - Uadanas

Stamen.TonerLite

Šalis - Mauritanija


Mauritanijos vėliava

Mauritanija (arab. الموريتانية Mūrītānyā; ), oficialiai Mauritanijos Islamo Respublika (arab. الجمهورية الإسلامية الموريتانية al-Jumhūrīyah al-Islāmīyah al-Mūrītānīyah; ) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Vakarų Sachara šiaurėje ir vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Maliu rytuose ir pietuose, Senegalu pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu.

Žemėlapis - Mauritanija