Žemėlapis - Tirana

Tirana
Tirana  – miestas Albanijos centrinėje dalyje, prie Išmo upės; šalies sostinė ir didžiausias pagal gyventojų skaičių miestas. 2021 m. duomenimis, tarp skaitlingiausių Europos žemyno miestų yra 80-oje vietoje. 2020 m. sausio 1 d. Tiranos prefektūroje gyveno 906 166 žmonių.

Tirana pagrindinis verslo, pramonės ir kultūros centras. Iš miesto nutiestas geležinkelis link Adrijos jūros – į uostamiestį Duresį. Pagrindinės pramonės šakos: tekstilės, metalo, avalynės, žemės ūkio mašinų, maisto.

Mieste yra Tiranos universitetas (įkurtas 1957 m.), žemės ūkio institutas (1951 m.), mokslų akademija (1972 m.), valstybinė biblioteka (1922 m.). Dažniausiai lankomos vietos: Albanijos nacionalinis kultūros muziejus; gamtos mokslų muziejus, nacionalinis istorijos muziejus, arcehologijos muziejus, meno galerija; Etehem Bey mečetė (pastatyta XIX a. pradžioje), esanti Skanderbego aikštėje.

Miestas įkurtas XVII a. pradžioje (1614 m.), valdant Osmanų imperijai. Iš pradžių vadinosi kaip ir Persijos sostinė – Teheranas. 1920 m. tapo Albanijos sostine, Antrojo pasaulinio karo metu (1939–1944 m.) buvo okupuota Ašies valstybių.

Tiranos meras Edis Rama 2000-2011 m. vykdė kampaniją, kurios metu Tiranoje buvo griaunami nelegaliai pastatyti pastatai. Buldozeriai taip pat griovė pastatus, kad būtų galima praplatinti gatves. Rama taip pat liepė nudažyti namų fasadus ryškiomis spalvomis, bet namų interjeras nebuvo tvarkomas. Mero kritikai teigė, kad pakeitimai buvo kosmetiniai, nebuvo imtasi rimtų problemų: geriamo vandens ir elektros trūkumo.

2007 m. birželį Tiranoje apsilankė JAV prezidentas Džordžas Bušas, tapęs pirmuoju Amerikos prezidentu apsilankiusiu Albanijoje.

2019 m. rugsėjį Tiraną nusiaubė 5,6 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo netoli Duresio. Lapkritį vėl smogė 6,4 balų stiprumo žemės drebėjimas, bet šįkart buvo padaryta santykinai mažesnė žala. Tą patį mėnesį Tirana buvo paskelbta Europos Jaunimo sostine 2022 m.

 
Žemėlapis - Tirana
Žemėlapis
Google Earth - Žemėlapis - Tirana
Google Earth
OpenStreetMap - Žemėlapis - Tirana
OpenStreetMap
Tirana-map-1917.jpg
6274x4691
www.zonu.com
Tirana-map.jpg
3995x2918
www.zonu.com
Tirana.jpg
3307x2338
www.zonu.com
Tirana-map.jpg
2358x2021
www.zonu.com
13434-Mapa-de-Tirana...
2358x2021
mapas.owje.com
Tirana-map.jpg
2326x1820
www.zonu.com
Tirana-map-1921.jpg
2400x1697
www.zonu.com
map-albania.jpg
1412x2673
istambuls.files.word...
Tirana-map-1957.jpg
1801x2015
www.zonu.com
Population-density-o...
1488x2268
www.zonu.com
Expansion-stages-of-...
1487x2268
www.zonu.com
Tirana-land-use-2008...
1969x1393
www.zonu.com
Tirana-Durres-Region...
1274x2100
www.zonu.com
Tirana-downtown.jpg
1525x1186
www.zonu.com
13429-Mapa-de-Tirana...
1528x1024
mapas.owje.com
Tirane-City-Tourist-...
1413x989
mappery.com
mappa_tirana.jpg
1413x989
www.informagiovani-i...
Tirane-City-Tourist-...
1413x989
www.mappery.com
Satellite-map-of-Tir...
1280x1024
www.zonu.com
432208694_38275aa8f0...
1280x960
farm1.static.flickr....
Šalis - Albanija
Albanijos vėliava
Albanija ( arba Shqipëria), oficialiai Albanijos Respublika ( – erelių žemė) – valstybė Pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodkalnija šiaurėje ir 2008 m. vasario 18 d. paskelbusia nepriklausomybę Kosovo valstybe šiaurės rytuose, Šiaurės Makedonija rytuose ir Graikija pietuose. Vakarinius šalies krantus skalauja Adrijos jūra, o pietvakariuose – Jonijos jūra. Sostinė – Tirana. Kiti didieji miestai yra Duresis, Vliorė ir Škoderis.

Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Žemėlapis - AlbanijaSatellite_image_of_Albania_in_June_2000.jpg
Satellite_image_of_A...
708x1396
freemapviewer.org
Žemėlapis - AlbanijaUn-albania.png
Un-albania.png
2349x2947
freemapviewer.org
Žemėlapis - AlbanijaAlbania_Regions_map.png
Albania_Regions_map....
2000x2895
freemapviewer.org
Žemėlapis - AlbanijaAlbania_SRTM.png
Albania_SRTM.png
2273x3898
freemapviewer.org
Žemėlapis - Albanijaimage.jpg
image.jpg
1414x1907
freemapviewer.org
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
ALL Albanijos lekas (Albanian lek) L 2
ISO Kalba
SQ Albanų kalba (Albanian language)
EL Graikų kalba (Greek language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Graikija 
  •  Juodkalnija 
  •  Kosovas 
  •  Serbija 
  •  Šiaurės Makedonija