Telšių apskritis
 |
 |
Apskrities teritorija išsidėsčiusi Nemuno ir Ventos baseinuose, Žemaičių aukštumoje, šiaurėje pereina į Ventos vidurupio žemumą. Tankus upių ir upelių tinklas, daug įvairaus dydžio vaizdingų ežerų. Miškingumas 32,3%, miškai tolygiai pasiskirstę apskrities teritorijoje.
Telšių apskrities plotas 4350 km², arba 6,7% visos Lietuvos teritorijos. Žemės ūkio naudmenos užima 52,7%, miškai – 33%, vandenys – 3%, užstatyta teritorija – 2,4%, kita žemė – 6% viso apskrities žemės ploto. Teritoriją kerta 1-ojo rango automagistralė Vilnius – Klaipėda, tarptautinis transporto koridorius TINA (Vilnius – Šiauliai – Klaipėda), tarptautinė geležinkelio linija Minskas – Vilnius – Šiauliai – Klaipėda. Magistralinių ir krašto kelių tankumas yra didžiausias tarp visų apskričių.
Miestuose gyvena 59%, kaimuose – 41% visų apskrities gyventojų. Rajonų centruose gana išvystyta pramonė. Etnografiniu atžvilgiu visa apskritis yra Žemaitijoje, iki pat mūsų dienų kasdieniame gyvenime kalbama žemaičių tarme. Apskrities centras Telšiai, nuo seno vadinami Žemaičių sostine.
Žemėlapis - Telšių apskritis
Žemėlapis
Šalis - Lietuvos Tarybų Respublika
 |
 |
| Lietuvos vėliava | |
1918 m. gruodžio 4 d. lietuviškosios RKP(b) sekcijos Maskvoje centrinis biuras nusprendė sukurti laikinąją Lietuvos revoliucinę vyriausybę. Gruodžio 8 d. Vilniuje buvo suformuota Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama Vinco Mickevičiaus-Kapsuko. 1918 m. gruodžio 16 – 1919 m. sausio 7 d. ši vyriausybė buvo įsikūrusi Raudonosios armijos užimtame Daugpilyje. Gruodžio 16 d. Laikinoji revoliucinė vyriausybė paskelbė manifestą, kuriuo paskelbė vokiečių okupacinės kariuomenės valdžios panaikinimą, Lietuvos Tarybos paleidimą, valdžios perėjimą darbininkų deputatų taryboms ir Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą. Tuo pačiu metu, gruodžio 15 d. tarybų valdžią Vilniuje paskelbė Prano Eidukevičiaus vadovaujama Vilniaus darbininkų deputatų taryba. Gruodžio 16 d. komunistai, Bundo nariai ir kairieji socialdemokratai surengė demonstraciją ir mitingą palaikantį Raudonąją armiją ir komunistų valdžią. Gruodžio 18 d. Vilniaus tarybos manifestas išleistas žydų, lietuvių, lenkų ir rusų kalba. Gruodžio 16-19 dienomis komunistų demonstracijos organizuotos ir kituose Lietuvos miestuose; kai kuriose gyvenvietėse taip pat kūrėsi darbininkų deputatų tarybos, kurios dažniausiai realios valdžios neturėjo. 1918 m. gruodžio 22 d. Tarybų Rusijos sovnarkomas pripažino Lietuvos Tarybų Respubliką (kartu su Tarybų Latvija). Netrukus Lietuvos Sovietų Respubliką pripažino vadinamosios Baltarusijos, Estijos, Ukrainos sovietų respublikos. 1918 m. gruodį – 1919 m. sausį raudonieji užėmė didžiąją Lietuvos dalį, iš kurios buvo išvesta vokiečių kariuomenė. Anksčiau sukurtos tarybos buvo išvaikytos ir sukurti revoliuciniai komitetai. Sausio 5 d. Raudonoji armija užėmė Vilnių, į kurį persikėlė ir V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybė.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| EUR | Euras (Euro) | € | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| PL | Lenkų kalba (Polish language) |
| LT | Lietuvių kalba (Lithuanian language) |
| RU | Rusų kalba (Russian language) |
