Okinavos prefektūra (Okinawa)
 |
Salos, dabar priklausančios Japonijos Okinavos prefektūrai, kadaise priklausė nepriklausomai tautai – Riūkiū karalystei. Gera geografinė padėtis: lengvas susisiekimas su Japonija, Kinija ir kitom pietryčių Azijos šalimis lėmė sėkmingą prekybą, tačiau ilgą laiką Riūkiū karalystė turėjo mokėti duoklę Kinijai.
1609 m. Sacumos klanas, kuris kontroliavo dabartinės Kagošimos prefektūros teritoriją, užgrobė Riūkiū karalystę. Nuo tada Riūkiū karalystė turėjo mokėti duoklę ne tik Kinijai, bet dar ir Sacumai.
Sacuma darė didelę įtaką Riūkiū karalystei. Maždaug Meidži restauracijos laikotarpiu Japonija prisijungė buvusią karalystę kaip savo koloniją ir pavadino ją Okinava han. Okinava buvo paskelbta prefektūra tik 1879 m., tuo tarpu 1872 m. visos kitos Japonijos teritorijos buvo paskelbtos prefektūromis.
Nuo 1945 m. iki 1972 m. Okinava buvo okupuota JAV.
Žemėlapis - Okinavos prefektūra (Okinawa)
Žemėlapis
Šalis - Japonija
 |
 |
| Japonijos vėliava | |
Japonijos archipelagą sudaro 6852 salos. Didžiausios salos, Hokaidas (北海道 – Hokkaidō), Honšiū (本州), Šikoku (四国), Kiūšiū (九州) ir sudaro 97 % visos žemyninės Japonijos teritorijos. Daugumos salų paviršius kalnuotas, nemaža dalis turi ugnikalnių. Aukščiausia Japonijos viršūnė, Fudzijamos kalnas (富士山 Fudžisan), yra ugnikalnis. Pagal gyventojų skaičių Japonija dešimta – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostinė, bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| JPY | Jena (Japanese yen) | ¥ | 0 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| JA | Japonų kalba (Japanese language) |
