Žemėlapis - Nikaragva (Republic of Nicaragua)

Nikaragvos vėliava

Nikaragvos Respublika (Nikaragva) – valstybė Centrinėje Amerikoje. Tai didžiausia, bet rečiausiai apgyvendinta Centrinės Amerikos valstybė. Ribojasi su Hondūru šiaurėje, Kosta Rika pietuose, taip pat su Karibų jūra ir Ramiuoju vandenynu.

1524 m. Nikaragvą kolonizavo Ispanija. 1821 m. Nikaragva iškovojo nepriklausomybę ir prisijungė prie Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų. 1838 m. ji paliko šią federaciją ir 1854 m. tapo visiškai suverenia respublika. Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiškai svarbi JAV interesams. Per Nikaragvą ėjo prekybinis kelias, kuriuo buvo siunčiami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje.

JAV ilgą laiką palaikė Nikaragvos politinę situaciją – tiek pinigais, tiek karine parama. Nuo 1936 m. buvo palaikomas Somosų šeimos valdymas, nors jie padarė milžinišką žalą tiek šalies gamtai, tiek žmonėms – buvo masiškai kertami miškai, o dėl to prasidėjo dirvos erozija, masiškai naudojami pesticidai, uždrausti beveik visur kitur pasaulyje. 1972 m. įvyko žemės drebėjimas, sugriovęs sostinę Managvą ir palikęs be pastogės 500 000 gyventojų. Pusė tarptautinės paramos pateko į Somosų šeimos sąskaitas, tai tapo pagrindiniu kairiųjų pažiūrų emigrantų – sandinistų (pagal generolo Sandino, kuris 1927–1933 m. kovojo partizaninį karą prieš amerikiečius, pavardę) − pretekstu pradėti partizaninį karą šalies pakraščiuose. Sandinistams padėjo Kubos režimas, o netiesiogiai ir SSRS.

1979 m. Somosų šeima buvo nuversta ir į valdžią atėjo daugiapartinė koalicija. 1984 m. prezidentu buvo išrinktas sandinistas Danielis Ortega, kuris konsolidavo valdžią ir pradėjo socialistines reformas. Tačiau jas lydėjo pilietinis karas tarp sandinistų ir kontrarevoliucionierių, kuriuos finansavo JAV ir ypač prezidentas Ronaldas Reiganas.

1990 m. Nikaragvoje buvo surengti parlamento rinkimai, kuriuose sandinistai pralaimėjo dešiniųjų koalicijai. Taip baigėsi pilietinis karas.