Mazovijos vaivadija (Masovian Voivodeship)
 |
 |
Centras – Varšuva.
Vaivadija sudaro 11,4% šalies teritorijos.
Šiaurėje ribojasi su Varmijos Mozūrų vaivadija, šiaurės vakaruose – Kujavijos Pamario vaivadija, pietvakariuose – Lodzės vaivadija, pietuose – Švento Kryžiaus vaivadija, pietryčiuose – Liublino vaivadija, o šiaurės rytuose – Palenkės vaivadija.
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. rytinėje ir šiaurinėje dabartinės vaivadijos teritorijoje gyveno baltų gentys jotvingiai, galindai ir prūsai.
Žemėlapis - Mazovijos vaivadija (Masovian Voivodeship)
Žemėlapis
Šalis - Lenkija
 |
 |
| Lenkijos vėliava | |
Lenkijos ištakos siekia 966 m., kai dabartinių Lenkijos žemių valdovas Meška I pasikrikštijo. 1025 m. įkurta Lenkijos karalystė, o 1569 m. susijungė su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), kuri iki XVII a. buvo plotu ir gyventojų skaičiumi viena didžiausių Europos valstybių. ATR tapo pirmąja šalimi Europoje 1791 m. gegužės 3 d. išleidusi rašytinę konstituciją. Po padalijimų Lenkija liovėsi egzistavusi ir savo nepriklausomybę atkūrė tik 1918 m. Nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją 1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po dviejų savaičių rytinę Lenkijos dalį užėmė SSRS, išeivijoje buvo paskelbta vieninga vyriausybė tremtyje. Karo metais žuvo daugiau nei šeši milijonai žmonių. Po karo 1947 m. SSRS iniciatyva įkurta SSRS satelitinė Lenkijos liaudies respublika. Dar XX a. devintajame dešimtmetyje Lenkijoje išpopuliarėjo Solidarumo judėjimas ir 1989 m. buvo atkurta suvereni demokratinė Lenkijos respublika.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| PLN | Zlotas (Polish złoty) | zÅ‚ | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| PL | Lenkų kalba (Polish language) |
