Žemėlapis - Mabaruma

Gajanos vėliava

Gajanos Respublika (Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Surinamu rytuose, Brazilija pietuose, Venesuela vakaruose, Atlanto vandenynu šiaurėje. Gajanos vardas kilęs iš vietos indėnų kalbos ir reiškia „Daugelio vandenų kraštas“, mat ją kerta ne viena upė, įtekanti į Atlanto vandenyną.

Iki Amerikos kolonizacijos Gajanoje gyveno indėnų aravakų ir karibų gentys. Pirmasis regioną pasiekė Kristupas Kolumbas savo trečiosios ekspedicijos (1498 m.) metu. Tačiau kolonijas pirmieji pradėjo steigti olandai: Esekvibą 1616 m., Berbisą 1627 m., Demerarą 1752 m. XVIII a. pabaigoje Gajanoje ėmė dominuoti britai, o olandai oficialiai savo valdas perdavė 1814 m. 1831 m. atskiros kolonijos sujungtos į Britų Gvianą. Išsivadavę vergai maronai džiunglėse buvo sukūrę savo bendruomenes. 1834 m. panaikinus vergiją jie ėmė keltis į miestus. XIX a. į šalį vyko emigrantai iš viso pasaulio: Airijos, Portugalijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Indijos, Kinijos. Dauguma dirbo cukranendrių plantacijose. 1889 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į žemes į vakarus nuo Esekvibo, tačiau tarptautinis tribunolas jas paliko Britų Gvianai.