Žemėlapis - Lionas (Lyon)

Lionas – miestas Prancūzijos rytuose; Ronos departamento ir Overnės-Ronos-Alpių regiono sostinė. Tai – trečias pagal dydį Prancūzijos miestas (po Paryžiaus ir Marselio). Kartu su priemiesčiais ir gretimais miestais Lionas suformuoja antrą didžiausią po Paryžiaus metropolio teritoriją Prancūzijoje su 4 415 000 (2007 m.) gyventojais. Lione veikia 1700 m. įkurta Mokslų akademija, penki universitetai, daug mokslo tyrimų institucijų, keli teatrai, daug muziejų, tarp kurių Liono istorijos, dailės, automobilių, galų-romėnų civilizacijos, šiuolaikinio meno.

Romėnų valdymo laikais vietovė vadinta Lugdunum. II a. ji tapo Galijos centru. Lugdune gimė Romos imperatoriai Klaudijus ir Karakala. II a. vietovėje pradėjo plisti krikščionybė, buvo įkurta vyskupija, tuo pat metu vyko ir krikščionių persekiojimai. 437 m. atsikėlė burgundai, kurie 461 m. Lugduną paskelbė savo sostine. 534 m. jį užkariavo frankai. Ankstyvaisiais viduramžiais Lioną valdė Šventoji Romos imperija. Imperatorius Frydrichas I Barbarosa 1157 m. perdavė miestą valdyti Liono arkivyskupui. 1245 m. ir 1274 m. mieste vyko pirmasis ir antrasis Bažnyčios visuotiniai susirinkimai. XIII a. miestiečiai kovojo už miesto savarankiškumą ir kreipėsi paramos į Prancūzijos karalių Pilypą IV. 1312 m. Lionas buvo prijungtas prie Prancūzijos. XIV a. Lionas tapo svarbiu regiono mugių ir šilko prekybos centru, tačiau nukentėjo per Šimtametį karą. 1470 m. Lione buvo išspausdinta pirmoji knyga prancūzų kalba, o miestas tapo reikšmingu Europos knygų spausdinimo centru. Religinių karų Prancūzijoje metu Lionas buvo hugenotų centru. Karams pasibaigus katalikų pergale, daug protestantų iš Liono išvyko. Prancūzijos revoliucijos metais Lionas buvo žirondistų atrama. XIX a. mieste sparčiai plito tekstilės pramonė. 1914 m. mieste vyko Pasaulinė paroda. Antrojo pasaulinio karo metais Lione buvo okupacinių Vermachto pajėgų būstinė.