Žemėlapis - Lampungas (Provinsi Lampung)

Lampungas (Provinsi Lampung)
Lampungas  – provincija Indonezijoje, pietinėje Sumatros dalyje. Šioje provincijoje gyvena lampungai, kalbantys savo kalba ir turintys savo raštą. Lampungo administracinis centras yra Bandar Lampungas.

Provincijoje gyvena 7 596 115 žmonės (2010 m.). Trys ketvirčiai provincijos gyventojų yra migrantai iš Javos, Madūros ir Balio.

Lampungą dažnai niokoja žemės drebėjimai ir ugnikalniai. 2005 m. gegužės 10 d. provinciją nuniokojo 6,4 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Krakatau išsiveržimas 1883 m. sugriovė provinciją.

Lampungas priklausė Banteno sultonatui, kol jį užėmė olandai 1752 m. ir pavadino Residentie Lampoengse Districten. Jis priklausė Nyderlandų Rytų Indijai.

Provinciją sudaro 12 regencijų ir 2 autonominiai miestai.

 
Žemėlapis - Lampungas (Provinsi Lampung)
Žemėlapis
OpenStreetMap - Žemėlapis - Lampungas
OpenStreetMap
Žemėlapis - Lampungas - Esri.WorldImagery
Esri.WorldImagery
Žemėlapis - Lampungas - Esri.WorldStreetMap
Esri.WorldStreetMap
Žemėlapis - Lampungas - OpenStreetMap.Mapnik
OpenStreetMap.Mapnik
Žemėlapis - Lampungas - OpenStreetMap.HOT
OpenStreetMap.HOT
Žemėlapis - Lampungas - CartoDB.Positron
CartoDB.Positron
Žemėlapis - Lampungas - CartoDB.Voyager
CartoDB.Voyager
Žemėlapis - Lampungas - OpenMapSurfer.Roads
OpenMapSurfer.Roads
Žemėlapis - Lampungas - Esri.WorldTopoMap
Esri.WorldTopoMap
Žemėlapis - Lampungas - Stamen.TonerLite
Stamen.TonerLite
Šalis - Indonezija
Indonezijos vėliava
Indonezija, oficialiai Indonezijos Respublika  – salų valstybė Pietryčių Azijoje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Borneo saloje Indonezija ribojasi su Malaizija, Naujosios Gvinėjos saloje – su Papua Naująja Gvinėja, Timoro saloje – su Rytų Timoru. Sudaryta iš 17 000 salų. Šalis yra keturiolikta pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių. Indonezija didžiausia tarp šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Java yra gyventojų skaičiumi didžiausia sala pasaulyje. Šalis yra prezidentinė respublika su nuo 2004 m. kas penkerius metus renkamu prezidentu ir įstatymų leidžiamąja valdžia (vadinamąja Liaudies Patariamąja Asamblėja). Indoneziją sudaro 37 provincijos, iš kurių aštuonios turi specialų statusą. Šalies sostinė Džakarta yra vienas didžiausių miestų pagal gyventojų skaičių miestų. Nepaisant didelio gyventojų skaičiaus ir tankiai apgyvendintų regionų, Indonezija turi didžiulius laukinės gamtos plotus ir gali pasigirti vienu didžiausiu biologinės įvairovės lygiu.

Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė - per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai - apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
IDR Indonezijos rupija (Indonesian rupiah) Rp 2
ISO Kalba
EN Anglų kalba (English language)
ID Indoneziečių kalba (Indonesian language)
JV Javiečių kalba (Javanese language)
NL Olandų kalba (Dutch language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Malaizija 
  •  Papua Naujoji Gvinėja 
  •  Rytų Timoras