Karintija – Austrijos žemė. Sostinė – Klagenfurtas (slov. Celovec). Plotas 9538 km². Pietinėje žemės dalyje (vad. Unterland) gyvena apie 20 000 slovėnų, kalbančių savotiškomis tarmėmis (vad. Windisch).
Pirmieji žinomi Karintijos gyventojai buvo ilyrai, susimaišę III a. pr. m. e. su norikais, viena Europoje paplitusių keltų genčių. Romėnams užkariavus norikų valstybę keltai buvo palaipsniui romanizuoti. Žlugus Romos imperijai buvusioje romėnų provincijoje Noricum ilgainiui apsigyveno slavų gentys. V a. atėję slavai įkūrė po Alpėmis (Klagenfurto baseine) nepriklausomą Karantanijos valstybę.
889 m. regionui patekus į Frankų imperiją (užkariauta bavarų (bajuvarų)), čia įkurta Karintijos marka. 976 m. ji tapo Karintijos kunigaikštyste. Iš pradžių kunigaikštystė buvo gerokai didesnė, nei dabartinė Karintijos žemė, tačiau ilgainiui reiškiantis feodaliniam susiskaldymui, ji neteko daugybės teritorijų pietuose. 1335 m. tapo habsburgų valdoma žeme ir vėliau Habsburgų monarchijos dalimi. Dauguma slavų ir suslavėjusių romėnų buvo germanizuota, šiais laikais slovėnai (Alpių slavų palikuoniai) sudaro apie 3 % Karintijos gyventojų. 1918 m. susikūrus Austrijos Respublikai, beveik visos kunigaikštystės žemės įjungtos į jos sudėtį kaip federacinė žemė.
