Hod eš Šargio vilaja (Hodh ech Chargui)
Hod eš Šargio vilaja – vilaja pietrytinėje Mauritanijos dalyje. Regiono centras yra Nema.
Pietuose ir rytuose ribojasi su Maliu, šiaurėje – su Adraro vilaja, vakaruose – su Taganto vilaja ir Hod el Garbio vilaja.
Hod eš Šargis yra sudarytas iš 6 departamentų:
* Amurdžo departamentas
* Basikunu departamentas
* Džigenio departamentas
* Nemos departamentas
* Ualatos departamentas
* Timbedros departamentas
Pietuose ir rytuose ribojasi su Maliu, šiaurėje – su Adraro vilaja, vakaruose – su Taganto vilaja ir Hod el Garbio vilaja.
Hod eš Šargis yra sudarytas iš 6 departamentų:
* Amurdžo departamentas
* Basikunu departamentas
* Džigenio departamentas
* Nemos departamentas
* Ualatos departamentas
* Timbedros departamentas
Žemėlapis - Hod eš Šargio vilaja (Hodh ech Chargui)
Žemėlapis
Šalis - Mauritanija
Mauritanijos vėliava |
Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu.
Valiuta / Kalba
ISO | Kalba |
---|---|
AR | Arabų kalba (Arabic language) |
FR | Prancūzų kalba (French language) |
WO | Volofų kalba (Wolof language) |