Džordžtaunas (Georgetown)
Džordžtaunas – Gajanos sostinė, didžiausias miestas ir uostas, esantis šalies šiaurinėje dalyje, prie Atlanto vandenyno, Demeraros (Demerara) upės žiočių. 236 tūkst. gyventojų (1990 m.). Svarbus transporto centras – veikia oro uostas, jūrų uostas. Miestas yra 1,5 metro žemiau potvynio metu pakylančio vandens, todėl nuo patvinimo jį saugo siena, pastatyta 1882 m. Daugelis senesnių pastatų stovi aukščiau nei potvynio lygis.
Pagrindinė pramonė – cukraus apdirbimas. Eksportas: cukrus, ryžiai, boksitas, deimantai. Seniausi pastatai: Parlamento rūmai (1833 m.), Prezidento rūmai (1852 m.), neogotikinė rotušė (1899 m.). Veikia 1853 m. įkurtas Nacionalinis muziejus. 1963 m. atidarytas Gajanos universitetas, yra didelis atogrąžų botanikos sodas. Džordžtauno priemiestyje veikia nacionalinis Gajanos kriketo Providenso stadionas. Mieste gyvena skirtingų rasių žmonės, vyrauja indėnai ir karibai.
Miestą 1781 m. įkūrė anglai ir jį pavadino savo karaliaus Jurgio III garbei. Kurį laiką miestą valdė prancūzai, o 1784 m. jis atiteko olandams, pavadinusiems miestą Stabruku (Stabroek). Tačiau 1812 m. anglai vėl atgavo miestą, sugrąžindami jam pradinį pavadinimą ir paversdami Britų Gvianos kolonijos administraciniu centru. 1966 m. Džordžtaunas tapo nepriklausomos Gajanos sostine. Džordžtaune įkurta Karibų sandraugos būstinė.
Pagrindinė pramonė – cukraus apdirbimas. Eksportas: cukrus, ryžiai, boksitas, deimantai. Seniausi pastatai: Parlamento rūmai (1833 m.), Prezidento rūmai (1852 m.), neogotikinė rotušė (1899 m.). Veikia 1853 m. įkurtas Nacionalinis muziejus. 1963 m. atidarytas Gajanos universitetas, yra didelis atogrąžų botanikos sodas. Džordžtauno priemiestyje veikia nacionalinis Gajanos kriketo Providenso stadionas. Mieste gyvena skirtingų rasių žmonės, vyrauja indėnai ir karibai.
Miestą 1781 m. įkūrė anglai ir jį pavadino savo karaliaus Jurgio III garbei. Kurį laiką miestą valdė prancūzai, o 1784 m. jis atiteko olandams, pavadinusiems miestą Stabruku (Stabroek). Tačiau 1812 m. anglai vėl atgavo miestą, sugrąžindami jam pradinį pavadinimą ir paversdami Britų Gvianos kolonijos administraciniu centru. 1966 m. Džordžtaunas tapo nepriklausomos Gajanos sostine. Džordžtaune įkurta Karibų sandraugos būstinė.
Žemėlapis - Džordžtaunas (Georgetown)
Žemėlapis
Šalis - Gajana
Gajanos vėliava |
Iki Amerikos kolonizacijos Gajanoje gyveno indėnų aravakų ir karibų gentys. Pirmasis regioną pasiekė Kristupas Kolumbas savo trečiosios ekspedicijos (1498 m.) metu. Tačiau kolonijas pirmieji pradėjo steigti olandai: Esekvibą 1616 m., Berbisą 1627 m., Demerarą 1752 m. XVIII a. pabaigoje Gajanoje ėmė dominuoti britai, o olandai oficialiai savo valdas perdavė 1814 m. 1831 m. atskiros kolonijos sujungtos į Britų Gvianą. Išsivadavę vergai maronai džiunglėse buvo sukūrę savo bendruomenes. 1834 m. panaikinus vergiją jie ėmė keltis į miestus. XIX a. į šalį vyko emigrantai iš viso pasaulio: Airijos, Portugalijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Indijos, Kinijos. Dauguma dirbo cukranendrių plantacijose. 1889 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į žemes į vakarus nuo Esekvibo, tačiau tarptautinis tribunolas jas paliko Britų Gvianai.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
GYD | Gajanos doleris (Guyanese dollar) | $ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
EN | Anglų kalba (English language) |