Chudžandas (Khujand)
Chudžandas (Хуҷанд, خجند) dar vadinamas Chodžendu – miestas Tadžikistano šiaurėje, Ferganos slėnyje, prie Syrdarjos upės. Sugdo provincijos administracinis centras. 149 tūkst. gyventojų (2007 m.). Tai antras pagal dydį ir svarbą šalies miestas. Šilko, medvilnės, konservų pramonė, metalų apdirbimas. Amatai (gaminiai iš šilko, kilimų gamyba). Yra institutas, teatras, muziejus. Botanikos sodas. Svarbiausi kultūriniai objektai – viduramžių citadelė ir XVII-XVIII a. šeicho Muslechedino mečetė ir mauzoliejus.
Pasak istorinių šaltinių, 329 m. pr. m. e. dabartinio Chudžando apylinkėse Aleksandras Makedonietis įkūrė graikų gyvenvietę „Tolimiausiąją Aleksandriją“. Tačiau nėra rasta jokių archeologinių radinių, patvirtinančių graikų gyvenvietės buvimą. Chudžantas netrukus tapo svarbiu punktu „Šilko kelyje“. Didžiąją savo istorijos dalį miestas priklausė Persijos imperijai. Iš čia kilo keli žymūs persų veikėjai. VIII a. Chodžandą sugriovė arabai. Miestas kelis amžius kentėjo nuo Aukso Ordos. 1866 m. miestas tapo Carinės Rusijos dalimi ir vadintas Chodžentu. 1924–1929 m. priklausė Uzbekistanui. 1939 m. spalio 27 d. Chodžentas Lenino garbei pavadintas Leninabadu. Originalus pavadinimas grąžintas 1992 m.
Pasak istorinių šaltinių, 329 m. pr. m. e. dabartinio Chudžando apylinkėse Aleksandras Makedonietis įkūrė graikų gyvenvietę „Tolimiausiąją Aleksandriją“. Tačiau nėra rasta jokių archeologinių radinių, patvirtinančių graikų gyvenvietės buvimą. Chudžantas netrukus tapo svarbiu punktu „Šilko kelyje“. Didžiąją savo istorijos dalį miestas priklausė Persijos imperijai. Iš čia kilo keli žymūs persų veikėjai. VIII a. Chodžandą sugriovė arabai. Miestas kelis amžius kentėjo nuo Aukso Ordos. 1866 m. miestas tapo Carinės Rusijos dalimi ir vadintas Chodžentu. 1924–1929 m. priklausė Uzbekistanui. 1939 m. spalio 27 d. Chodžentas Lenino garbei pavadintas Leninabadu. Originalus pavadinimas grąžintas 1992 m.
Žemėlapis - Chudžandas (Khujand)
Žemėlapis
Šalis - Tadžikija
 |
 |
| Tadžikijos vėliava | |
Pirmieji gyventojai teritorijoje apsistojo apie 4000 metų pr. m. e. Vėliau teritorija buvo valdoma įvairių imperijų, daugiausia persų. Prieš m. e. įėjo į Baktrijos imperiją. VII a. arabai išplatino Islamą. Vėliau Tadžikistanas tapo viena iš Samanidų imperijos teritorijų. Iškilę Samarkando ir Bucharos miestai (dab. Uzbekija) buvo tadžikų kultūros centrais. Aukso Ordai užvaldžius Vidurinę Aziją, Tadžikistanas tapo Bucharos emyrato dalimi.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| TJS | Somonis (Tajikistani somoni) | ЅМ | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| RU | Rusų kalba (Russian language) |
| TG | Tadžikų kalba (Tajik language) |