Belgrado oro uostas (Belgrade Nikola Tesla Airport)
Belgrado oro uostas (IATA: BEG, ICAO: LYBE) – tarptautinis oro uostas Belgrade. 2006 m. oro uostui suteiktas Nikolos Teslos vardas. Tai didžiausias ir labiausiai apkrautas Serbijos oro uostas, esantis 18 km nuo Belgrado, Surčino opštinoje, Sremo regione. Nuo 2018 m. gruodžio oro uostą valdo bendrovė Belgrade Airport d.o.o.
Oro uostas yra didžiausios Serbijos oro bendrovės Air Serbia pagrindinė bazė, čia taip pat yra viena pagrindinių Wizz Air bazių. Oro uostu naudojasi oro taksi įmonės Air Pink, Eagle Express ir Prince Aviation.
Oro uostas yra didžiausios Serbijos oro bendrovės Air Serbia pagrindinė bazė, čia taip pat yra viena pagrindinių Wizz Air bazių. Oro uostu naudojasi oro taksi įmonės Air Pink, Eagle Express ir Prince Aviation.
IATA Code | BEG | ICAO Code | LYBE | FAA Code | |
---|---|---|---|---|---|
Telefonas | +381 11 209-4000 | Fax | +381 11 22 86 448 | Elektroninis paštas | |
Home Page | Hyperlink |
Žemėlapis - Belgrado oro uostas (Belgrade Nikola Tesla Airport)
Žemėlapis
Šalis - Serbija
Serbijos vėliava |
Serbų gentys valstybę suformavo VII a. XI a. jie įkūrė Duklijos karalystę. 1346 m. Stefanas Dušanas sujungė serbų ir aplinkines žemes į Serbijos Imperiją. 1389 m. po Kosovo mūšio imperiją užkariavo turkai osmanai. Dėl Belgrado žemių net 70 metų vyko karai tarp turkų ir vengrų, pasibaigę Osmanų imperijos pergale. Visu okupacijos laikotarpiu vyko serbų sukilimai, kurie buvo žiauriai malšinami. Okupacijos laikotarpiu išplito islamas ir nuo serbų tautos atsiskyrė bosniai. 1815 m. Serbijai pavyko sudaryti Serbijos kunigaikštystę. 1848 m. austrų valdoma serbų dalis sukūrė Serbų Vojvodinos autonomiją. 1878 m. Berlyno sutartis garantavo Serbijai visišką nepriklausomybę, tačiau neleido sujungti visų savo žemių. Dalį žemių pasiliko Austrija. Dėl to 1912 – 1913 m. kilo Balkanų karai, tai buvo viena iš I pasaulinio karo priežasčių.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
RSD | Serbijos dinaras (Serbian dinar) | дин or din. | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
BS | Bosnių kalba (Bosnian language) |
SR | Serbų kalba (Serbian language) |
HU | Vengrų kalba (Hungarian language) |