Volofų kalba
Volofų kalba – Nigerio-Kongo kalbų šeimos Atlanto grupei priklausanti kalba, vartojama volofų Vakarų Afrikoje (Senegale, Mauritanijoje, Gambijoje). Kalbančiųjų skaičius siekia 11 milijonų. Volofų kalba turi daug dialektų. Kalboje nemažai skolinių iš arabų ir prancūzų kalbų.
Nuo 1975 m. volofų kalba naudoja lotyniškus rašmenis.
Gambijski wolof (jezik)
Nuo 1975 m. volofų kalba naudoja lotyniškus rašmenis.
Gambijski wolof (jezik)
Šalis
-
Gambija
* Pagrindinis straipsnis – Gambijos istorija. Apie ikikolonijinę istoriją – Senegambija. -
Mauritanija
Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu. -
Senegalas
Senegalo Respublika (Senegalas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Mauritanija šiaurėje, Maliu rytuose, Gvinėja ir Bisau Gvinėja pietuose, pilnai apsupa Gambiją, taip pat ribojasi su Atlanto vandenynu vakaruose.