Valonų kalba
Valonų kalba (Walon) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, priklausanti romanų kalbų grupei. Vartojama daugiausia pietų Belgijos regione Valonijoje, taip pat Belgijos pasienyje esančiuose Prancūzijos kaimuose. Kalbančiųjų skaičius – apie 600 tūkst. žmonių. Ilgą laiką valonų kalba laikyta prancūzų kalbos tarme, bet XX a. vid. įrodytas jos savarankiškumas.
Dabar valonų kalba turi regioninės kalbos statusą Valonijoje. Tiesa, kalba nykstanti, laisvai ja kalbančių išlikę nedaug (daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys kaimuose).
Išskiriamos 4 valonų tarmės:
* vidurio (vartojama aplink Namiūrą);
* rytų (apie Liežą, Vervjė, Malmedi);
* vakarų (aplink Šarlerua);
* pietų (aplink Bastonę, Nefšato ir kt. Ardėnuose).
Rytų tarmė laikoma pačia archajiškiausia ir konservatyviausia, vakarų tarmė artimiausia prancūzų kalbai, paveikta pikardų kalbos. Dabartinė valonų rašyba universali, pritaikyta visoms tarmėms.
Dabar valonų kalba turi regioninės kalbos statusą Valonijoje. Tiesa, kalba nykstanti, laisvai ja kalbančių išlikę nedaug (daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys kaimuose).
Išskiriamos 4 valonų tarmės:
* vidurio (vartojama aplink Namiūrą);
* rytų (apie Liežą, Vervjė, Malmedi);
* vakarų (aplink Šarlerua);
* pietų (aplink Bastonę, Nefšato ir kt. Ardėnuose).
Rytų tarmė laikoma pačia archajiškiausia ir konservatyviausia, vakarų tarmė artimiausia prancūzų kalbai, paveikta pikardų kalbos. Dabartinė valonų rašyba universali, pritaikyta visoms tarmėms.