Uigūrų kalba
Uigūrų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama uigūrų, gyvenančių daugiausia vakarų Kinijoje, Sindziango provincijoje. Taip pat vartojama Kazachstane, Mongolijoje, Afganistane, Uzbekistane, Kirgizijoje bei po kitas pasaulio šalis išsibarsčiusių uigūrų. Ši kalba yra oficiali Sindziango kalba (greta kinų) ir vartojama kaip lingua franca ten gyvenančių kitų tautinių mažumų (sibų, vachanų, tadžikų, daūrų).
Išskiriamos trys pagrindinės uigūrų kalbos tarmės:
* vidurio – vartojama nuo Kumulo, į pietus link Jarkando
* pietų – vartojama Gumos apylinkėse
* rytų – vartojama regione tarp Čakarliko ir Čionkiolo
Apie 90 % uigūrų vartoja vidurio tarmę, ja pagrįsta rašytinė kalba. Šiauriniuose regionuose paplitusi balsių redukcija.
Uigūrų kalba, kuri turi rašto paminklų nuo V a., per rašytinės kalbos istoriją turėjo daug užrašymo formų. Dabartiniu metu kalba užrašoma arabų raštu, anksčiau vartoti ir kirilica bei lotyniška abėcėle pagrįsti raidynai.
Uigūrų kalba agliutinacinė, sakinio tvarka veiksnys-papildinys-tarinys. Daiktavardžiai kaitomi skaičiais ir linksniais, bet nekaitomi giminėmis, neturi artikelių. Skaičiai – vienaskaita ir daugiskaita, linksniai – vardininkas, kilmininkas, galininkas, naudininkas, vietininkas, abliatyvas. Veiksmažodžiai kaitomi laikais (esamasis, būtasis), rūšimis (priežastinė, neveikiamoji), veikslais, nuosakomis.
Uigūrų kalba pasižymi didele arabiškų ir persiškų skolinių gausa (religiniai žodžiai, seni terminai), nemažai naujų skolinių atėjo iš kinų ir rusų kalbų.
Išskiriamos trys pagrindinės uigūrų kalbos tarmės:
* vidurio – vartojama nuo Kumulo, į pietus link Jarkando
* pietų – vartojama Gumos apylinkėse
* rytų – vartojama regione tarp Čakarliko ir Čionkiolo
Apie 90 % uigūrų vartoja vidurio tarmę, ja pagrįsta rašytinė kalba. Šiauriniuose regionuose paplitusi balsių redukcija.
Uigūrų kalba, kuri turi rašto paminklų nuo V a., per rašytinės kalbos istoriją turėjo daug užrašymo formų. Dabartiniu metu kalba užrašoma arabų raštu, anksčiau vartoti ir kirilica bei lotyniška abėcėle pagrįsti raidynai.
Uigūrų kalba agliutinacinė, sakinio tvarka veiksnys-papildinys-tarinys. Daiktavardžiai kaitomi skaičiais ir linksniais, bet nekaitomi giminėmis, neturi artikelių. Skaičiai – vienaskaita ir daugiskaita, linksniai – vardininkas, kilmininkas, galininkas, naudininkas, vietininkas, abliatyvas. Veiksmažodžiai kaitomi laikais (esamasis, būtasis), rūšimis (priežastinė, neveikiamoji), veikslais, nuosakomis.
Uigūrų kalba pasižymi didele arabiškų ir persiškų skolinių gausa (religiniai žodžiai, seni terminai), nemažai naujų skolinių atėjo iš kinų ir rusų kalbų.
Šalis
-
Kinijos Liaudies Respublika
* „Kinija“ nukreipia čia. Apie Kinijos Respubliką žr. Taivanas
Kinija (pinyin: Zhōngguó), oficialiai Kinijos Liaudies Respublika (KLR, ; pinyin: Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó) – valstybė Rytų Azijoje, ketvirta pagal teritoriją valstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių. Šiaurėje ribojasi su Mongolija ir Rusija, šiaurės vakaruose – su Tadžikija, Kirgizija ir Kazachstanu, vakaruose – su Afganistanu ir Pakistanu, pietuose – su Indija, Nepalu, Butanu, Mianmaru, Laosu ir Vietnamu, šiaurės rytuose – su Šiaurės Korėja. Rytuose Kinija prieina prie Geltonosios jūros ir Rytų Kinijos jūros, pietryčiuose – prie Pietų Kinijos jūros.