Kalba - Turkų kalba

Kalba  >  Turkų kalba

Turkų kalba

Turkų kalba (Türkçe) – tiurkų kalbų grupės kalba. Turkijos, Kipro bei Šiaurės Kipro valstybinė kalba; gimtoji turkų kalba. Taip pat vartojama Bulgarijoje, Graikijoje, Kosove, Makedonijoje, Rumunijoje bei milijonų turkų imigrantų Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose bei kitose ES valstybėse.

Rašto paminklai, užrašyti senąja tiurkų kalba žinomi nuo VII–VIII a., rasti Orchono slėnyje (Mongolija). Jie buvo užrašyti senuoju tiurkų raštu, dar vadinamu tiurkų runomis. VI–XI a. tiurkams migruojant į vakarus, tiurkų kalbos paplito po Centrinę Aziją. Viena iš ogūzų genčių, seldžiukai, kalbėję ogūzų kalba, XI a. pasiekė Mažąją Aziją. Tame pačiame amžiuje Karachanidų chanato mokslininkas Mahmudas al Kašgaris parašė pirmą tiurkų kalbos žodyną.

950 m. seldžiukai priėmė islamą, dėl to jų kalba pasipildė arabiškais ir persiškais skoliniais. Seldžiukų vartota ogūzų kalba palaipsniui virto turkų osmanų kalba. Ji buvo užrašoma arabų raštu, turėjo turtingas literatūrines tradicijas. Ši kalba, pasižymėjusi itin didele arabų ir persų skolinių gausa, buvo vartojama aukštuomenės, intelektualų, o tarp paprastų žmonių vystėsi šnekamoji („grubioji“) turkų kalba.

Šiuolaikinė turkų kalba susidarė žlugus Osmanų imperijai. 1928 m., praėjus penkeriems metams po Respublikos paskelbimo, jos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatiurkas įsakė iki tol turkų kalboje vartotus arabiškus rašmenis pakeisti lotyniškais. Tai buvo viena iš daugelio jo reformų, norint sumoderninti Turkiją ir priartinti prie Europos. 1932 m. įsteigtas Turkų kalbos institutas (Türk Dil Kurumu), nepriklausoma organizacija. Institutas skelbė, jog kalbos grynumą galima apginti tik atsisakant įsisenėjusių skolinių, daugiausia iš arabų bei persų kalbų. Netrukus buvo sukurti ir pradėti vartoti nauji turkiški kai kurių žodžių atitikmenys. Osmanų vartoti skoliniai uždrausti vartoti spaudoje, o atitikmenys jiems kurti iš šnekamosios turkų kalbos, kuriant naujadarus bei ieškant variantų senojoje tiurkų kalboje.

Perėjimas iš osmanų į turkų kalbą nebuvo staigus, dar ir dabar daug žmonių, gimusių prieš 1940 m. vartoja persiškus ir arabiškus skolinius. Net ir pačio Atatiurko 1927 m. sakytoje kalboje gausu osmaniškų žodžių, todėl vėliau buvo parengti net 3 šios jo kalbos vertimai.

Prieštaringos situacijos dėl skolinių išlikusios iki šių laikų, dažnai yra vartojami tiek persiški ir arabiški žodžiai, tiek naujadarai. Kalba pildosi ir angliškais, prancūziškais skoliniais.

Šalis

Turkija

Turkija – valstybė pietvakarių Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje. Ribojasi su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu rytuose, Iraku ir Sirija pietuose, Graikija ir Bulgarija vakaruose. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.

Istorija iki XI a.: Mažosios Azijos istorija, Senovės Armėnija

Bulgarija

Bulgarijos respublika – valstybė pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodąja jūra rytuose, Graikija ir Turkija pietuose, Serbija bei Makedonija vakaruose ir Rumunija šiaurėje. Su Rumunija ribojasi Dunojaus upe.

Bulgarijos vardas kilęs iš tiurkų gentims priklausančių Volgos bulgarų (dar vad. bolgarų), kurie VII a. antroje pusėje migravo į Šiaurės Balkanus, maišėsi su VI a. į Balkanus migravusiais slavais ir toje teritorijoje gyvenusiais trakais. 681 m. buvo įkurta Bulgarų valstybė.

Kipras

Kipras, oficialiai − Kipro respublika − valstybė ir sala Viduržemio jūros rytuose , esanti į pietus nuo Turkijos ir į vakarus nuo Sirijos bei Libano. Kipras yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Geografiškai šalis priklauso Azijai, tačiau politiniu ir kultūrinių atžvilgiu yra laikoma Europos dalimi.

Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais rugsėjo 20 d. įstojo į Junginių Tautų Organizaciją. 2004 m. gegužės 1 d. Kipras įstojo į Europos Sąjungą.

Makedonija

Makedonija – valstybė Balkanų pusiasalyje, pietryčių Europoje. Ribojasi su Graikija pietuose, Bulgarija rytuose, Albanija vakaruose bei Kosovu ir Serbija šiaurėje.

Dėl tebesančių nesutarimų su Graikija dėl valstybės pavadinimo (viena iš Graikijos provincijų taip pat vadinama Makedonija) kai kurios valstybės bei tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas, šalį vadina „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“.

Moldavija

Moldovos Respublika (Moldova arba Moldavija) – Pietryčių Europos valstybė, esanti tarp Rumunijos (į vakarus) ir Ukrainos (į rytus). Moldova nuo 1994 m. priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugai. Nepaisant to, nuo 2007 m. šalis siekia tapti ES nare.

Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.

Kalba

Turkish language (English)  Lingua turca (Italiano)  Turks (Nederlands)  Turc (Français)  Türkische Sprache (Deutsch)  Língua turca (Português)  Турецкий язык (Русский)  Idioma turco (Español)  Język turecki (Polski)  土耳其语 (中文)  Turkiska (Svenska)  Limba turcă (Română)  トルコ語 (日本語)  Турецька мова (Українська)  Турски език (Български)  터키어 (한국어)  Turkin kieli (Suomi)  Bahasa Turki (Bahasa Indonesia)  Turkų kalba (Lietuvių)  Tyrkisk (Dansk)  Turečtina (Česky)  Türkçe (Türkçe)  Турски језик (Српски / Srpski)  Türgi keel (Eesti)  Turečtina (Slovenčina)  Török nyelv (Magyar)  Turski jezik (Hrvatski)  ภาษาตุรกี (ไทย)  Turščina (Slovenščina)  Turku valoda (Latviešu)  Τουρκική γλώσσα (Ελληνικά)  Tiếng Thổ Nhĩ Kỳ (Tiếng Việt) 
 mapnall@gmail.com