Bosnija ir Hercegovina
Bosnija ir Hercegovina – valstybė Balkanų regiono vakaruose, sudaryta iš dviejų istorinių regionų – Bosnijos ir Hercegovinos. Rytuose ir pietryčiuose ribojasi su Serbija ir Juodkalnija, šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose su Kroatija, taip pat turi ~20 kilometrų Adrijos jūros pakrantę prie Neumo. Bosnijos ir Hercegovinos sienos atitinka dar 1878 m. Berlyno kongrese nustatytas šios teritorijos sienas.
Pagrindinis straipsnis: Bosnijos ir Hercegovinos istorija
Juodkalnija
Juodkalnija – valstybė Europoje, Balkanų regione. Juodkalnija ribojasi su Serbija, Kosovu, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Albanija ir Adrijos jūra.
Senovėje Juodkalnija sudarė Ilyrijos dalį ir 9 m. buvo užimta romėnų. Valdoma kaip Dalmatijos, vėliau Praevalitanijos provincija. Pagal didžiausią regiono miestą Doklea kraštas romėnų buvo vadinamas Docleata. Kuomet slavai 5-6 a. kolonizavo kraštą ir asimiliavo vietos ilyrus, regiono pavadinimas buvo suslavintas ir tapo Duklja. Iki IX a. regione įtaką turėjo Bizantijos imperija.
Kosovas
Kosovo Respublika – valstybė Balkanuose, Pietų Europoje. 2008 m. vasario 17 d. Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir yra de facto savarankiška šalis, dalies valstybių pripažįstama kaip Kosovo Respublika. Serbija Kosovą laiko savo dalimi Kosovu ir Metohija.
Politinė sistema – demokratinis parlamentarizmas. Parlamente 120 narių. Iš jų 100 yra renkami rinkimuose, o likę 20 paskirstomi pagal grupes (iš kurių 10 vietų skiriama serbams). Kosovo parlamentas renka šalies prezidentą. Nuo 2011 m. balandžio 7 d. šaliai vadovauja pirmoji moteris prezidentė – Atifete Jahjaga. Šalies vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas. Nuo 2008 m. šias pareigas eina Demokratų partijos lyderis Hashim Thaçi. Po 2010 m. parlamento rinkimų daugiausiai vietų priklauso šalies Demokratų partijai (34 vietos), Demokratų lygai (27) ir radikalių pažiūrų nacionalistinei Apsisprendimo partijai („Vetëvendosje!“, 11 vietų). 2017 m. birželio 11 d. įvyko pirmalaikiai parlamento rinkimai. Daugiausiai vietų (39 vietos) parlamente gavo Demokratų partija.
Kroatija
Kroatijos Respublika (Kroatija) – valstybė Europoje, Centrinės Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose, Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija. Nuo 2013 m. liepos 1 d. yra Europos Sąjungos narė.
Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes – Dalmatiją ir Panoniją. Valdant Trpimirovičių dinastijai apie 850 m. sustiprėjo Dalmatijos kroatų kunigaikštystė, kuri kartu su Panonijos kunigaikštyste 925 m. tapo karalyste, valdoma karaliaus Tomislavo. Kroatija priklausė Jugoslavijos SFR, tačiau 1991 m. iškovojo nepriklausomybę. Kroatija yra NATO (nuo 2009 m.) ir Europos Sąjungos (nuo 2013 m.) narė.
Makedonija
Makedonija – valstybė Balkanų pusiasalyje, pietryčių Europoje. Ribojasi su Graikija pietuose, Bulgarija rytuose, Albanija vakaruose bei Kosovu ir Serbija šiaurėje.
Dėl tebesančių nesutarimų su Graikija dėl valstybės pavadinimo (viena iš Graikijos provincijų taip pat vadinama Makedonija) kai kurios valstybės bei tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas, šalį vadina „Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija“.
Serbija
Serbija, oficialiai Serbijos Respublika ( arba Republika Srbija) yra Balkanų respublika pietryčių Europoje. Ribojasi su Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Makedonija ir Juodkalnija.
Pagrindinis straipsnis: Serbijos istorija
