Kalba - Rusų kalba

Kalba  >  Rusų kalba

Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą. Tai labiausiai geografiškai išplitusi kalba Eurazijoje ir plačiausiai vartojama slavų kalba. Rusų kalbai giminingiausios ukrainiečių ir baltarusių kalbos, tačiau ir kitos slavų kalbos (lenkų, čekų, bulgarų, serbų) yra gana panašios, nes slavų kalbos per laiką atitolo ne tiek daug nei, pavyzdžiui, germanų kalbos.

Rusų kalba yra labiausiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Rusų kalba yra didžiausia iš slavų kalbų. Ją kaip gimtąją arba antrąją kalbą skirtingais skaičiavimais vartoja 300–320 milijonų žmonių. Rusijoje, kur ji yra oficiali kalba, rusų kaip gimtąją kalbą vartoja 120 milijonų žmonių. Rusų kalba taip pat yra viena iš 6 oficialių JTO kalbų.

Šalis

Azerbaidžanas

Azerbaidžano Respublika  – valstybė Kaukazo regione, besiribojanti su Rusija šiaurėje, Gruzija bei Armėnija vakaruose ir Iranu pietuose. Nachičevanės Autonominė Respublika ribojasi su Turkija, Armėnija ir Iranu. Azerbaidžanas nuo 2001 m. priklauso Europos Tarybai, bet Jungtinės Tautos laiko jį pietvakarių Azijos dalimi dėl jo geografinių ir kultūrinių charakteristikų.

Senovės istorija iki Islamo atėjimo: Senovės Persijos istorija, Medija

Gruzija

Gruzija arba Sakartvelas (, Sakartvelo) – valstybė pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ribojasi su Rusija, Turkija, Armėnija, Azerbaidžanu.

Gruzija yra apgyvendinta nuo viduriniojo paleolito. VI a. pr. m. e. susikūrė vakarų Gruzijos valstybė Kolchidė, IV a. pr. m. e. rytinė – Iberija. Vėliau šalį užkariavo asirai, Aleksandras Didysis. 327 m. krikščionybė tapo Gruzijos valstybine religija.

Kazachstanas

Kazachstano Respublika (Kazachstanas, Kazachija) – valstybė Vidurinėje Azijoje. Ribojasi su Rusija, Kinija, Kirgizstanu, Uzbekistanu, Turkmėnistanu bei Kaspijos jūra.

Šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save kildina iš šio žodžio), tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“.

Kirgizija

Kirgizstanas arba Kirgizija (, arba Кыргызстан), oficialiai - Kirgizijos Respublika – valstybė Vidurinėje Azijoje, buvusi Tarybų Sąjungos respublika, dabar priklausanti Nepriklausomų Valstybių Sandraugai. Tai priėjimo prie jūros neturinti valstybė, kuri šiaurėje ribojasi su Kazachstanu, vakaruose su Uzbekistanu, pietvakariuose su Tadžikistanu ir pietryčiuose su Kinija.

Kirgizijos klimatui būdingas sausas žemyninis klimatas su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Dideli paros temperatūros svyravimai. Šalies pietuose vasarą temperatūra siekia apie +45° C, o žiemą gali nukristi iki -18° C.

Mongolija

Mongolija (mong. Монгол улс, 30px) – valstybė Azijoje, tarp Rusijos ir Kinijos. Didžiąją dalį Mongolijos teritorijos užima stepės, šiaurėje ir vakaruose – kalnai, o pietuose – dykuma. Pagal plotą šalis yra 18-a pasaulyje, 2016 m. turėjo 3 081 677 gyventojų.

Mongolija yra antroji pagal plotą pasaulio valstybė po Kazachstano, neturinti priėjimo prie atviros jūros.

Tadžikija

Tadžikistãno Respùblika (Tadžikistanas arba Tadžikija) – valstybė Vidurio Azijoje. Pietuose ribojasi su Afganistanu, rytuose – su Kinija, šiaurėje – su Kirgizstanu, vakaruose – su Uzbekistanu. Sostinė – Dušanbė.

Pagrindinis straipsnis: Tadžikijos istorija

Turkmėnija

Turkmėnija arba Turkmėnistanas – valstybė Vidurinėje Azijoje.

Ribojasi su Afganistanu, Iranu, Kazachstanu, Uzbekistanu ir Kaspijos jūra.

Uzbekija

Uzbekistano Respublika (Uzbekistanas, Uzbekija) – valstybė Vidurinėje Azijoje. Ribojasi su Kazachstanu šiaurėje ir vakaruose, Kirgizija ir Tadžikija rytuose, Afganistanu ir Turkmėnija pietuose.

Uzbekija suskirstyta į 12 vilajetų (viloyatlar; vns. – viloyat), 1 autonominę respubliką (Karakalpakija) ir 1 miestą (shahar, Taškentas).

Baltarusija

Baltarusijos Respublika (Baltarusija arba Gudija) yra žemyninė valstybė Rytų Europoje, tarp Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos.

Klimatas vidutinių platumų, pereinančiojo iš jūrinio į žemyninį tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra būna tarp -4 °C pietvakariuose ir -8 °C šiaurės rytuose, liepos temperatūros laikosi apie 17–19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 550–700 mm. Žiemos paprastai sniegingos.

Estija

Estijos Respublika  – valstybė šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus vakaruose, šiaurėje Suomių įlanka, pietvakariuose – Rygos įlanka.

Estija yra ES, NATO, JTO, OECD narė.

Latvija

Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija (bendros sienos ilgis 343 km) ir Lietuva (588 km), kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija (276 km), o pietryčiuose su Baltarusija (141 km). Jūros siena Latvija ribojasi su Švedija. Latvija priskiriama vidutinių platumų klimato zonai.

Latvija yra unitarinė parlamentinė respublika, kuri administraciniu atžvilgiu skirstoma į 118 savivaldybių (109 savivaldybės ir 9 miestai). Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Ryga. Latvija nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. yra Jungtinių Tautų, nuo 2004 m. balandžio 2 d. NATO, o nuo tų pačių metų gegužės 1-osios, kartu su Lietuva ir Estija, Europos Sąjungos narė. Nuo 2014 m. valstybė priklauso euro zonai. 2016 m. tapo OECD nare. Latvijos nacionaliniai simboliai – baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas.

Lietuva

Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km).

Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km. Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.

Moldavija

Moldovos Respublika (Moldova arba Moldavija) – Pietryčių Europos valstybė, esanti tarp Rumunijos (į vakarus) ir Ukrainos (į rytus). Moldova nuo 1994 m. priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugai. Nepaisant to, nuo 2007 m. šalis siekia tapti ES nare.

Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija  – federacinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.

Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvedintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, o taip yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos.

Svalbard ir Jan Mayen




Ukrainos TSR

Ukrainà  – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova.

Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, tapo jos dalimi., o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.

Kalba

Russian language (English)  Lingua russa (Italiano)  Russisch (Nederlands)  Russe (Français)  Russische Sprache (Deutsch)  Língua russa (Português)  Русский язык (Русский)  Idioma ruso (Español)  Język rosyjski (Polski)  Ryska (Svenska)  Limba rusă (Română)  ロシア語 (日本語)  Руски език (Български)  러시아어 (한국어)  Venäjän kieli (Suomi)  Bahasa Rusia (Bahasa Indonesia)  Rusų kalba (Lietuvių)  Russisk (Dansk)  Ruština (Česky)  Rusça (Türkçe)  Руски језик (Српски / Srpski)  Vene keel (Eesti)  Ruština (Slovenčina)  Orosz nyelv (Magyar)  Ruski jezik (Hrvatski)  ภาษารัสเซีย (ไทย)  Ruščina (Slovenščina)  Krievu valoda (Latviešu)  Ρωσική γλώσσα (Ελληνικά) 
 mapnall@gmail.com