Šalis
Beninas
Benino Respublika (Beninas; anksčiau – Dahomėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Togu vakaruose, Nigerija rytuose, Burkina Fasu bei Nigeriu šiaurėje. Pietuose prieina prie Gvinėjos įlankos.
Skirtingai nei dažnai manoma, Benino valstybė neturi nieko bendro su garsiausia Benino civilizacijos valstybe – Benino karalyste, kuri nuo XV a. klestėjo Nigerijos teritorijoje. Istoriškai ši teritorija nuo XVI a. buvo vadinama Vergų krantu, o vėliau – Dahomėja. Tik 1945 m. valstybė pakeitė savo pavadinimą, kadangi Dahomėjos respublika turėjo labai neigiamą įvaizdį aplinkinėse Afrikos šalyse dėl vergovinės praeities.
Burkina Fasas
Burkina Fasas – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Maliu vakaruose ir šiaurėje, Nigeriu rytuose, Beninu pietryčiuose, Togu ir Gana pietuose, Dramblio Kaulo Krantu pietvakariuose. Neturi priėjimo prie jūros.
Burundis
Burundis, oficialiai – Burundžio Respublika – nedidelė valstybė Afrikos Didžiųjų ežerų regione. Ribojasi su Ruanda, Kongo Demokratine Respublika ir Tanzanija.
Burundis yra prezidentinė, atstovaujamosios demokratinė, daugiaupartinė valstybė. Prezidentas yra šalies galva ir vyriausybės vadovas. Prezidentas renkamas 5 metų kadencijai, jis formuoja ministrų tarybą. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro dvejų rūmų asamblėja, kuri susideda iš Nacionalinės asamblėjos ir Senato. Asamblėją sudaro 170, o Senatą – 51 narys. Yra nustatytos kvotos tutsių, hutų atstovams bei moterims. Teisminę valdžią sudaro Aukščiausiasis Teismas, apeliacinis teismas bei tribunolai.
Centrinės Afrikos Respublika
Centrinės Afrikos Respublika – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Čadu, Sudanu, Pietų Sudanu, Kongo Demokratine Respublika, Kongo Respublika ir Kamerūnu.
Per ikikolonijinį laikotarpį (iki XX a.) Centrinės Afrikos Respublikos teritorijoje egzistavo atskiri kultūriniai-istoriniai regionai, kurie vystėsi skirtingomis kryptimis. Pietvakarinė dalis, padengta Kongo džiunglėmis, aukštesnės kultūros neišvystė, tuo tarpu šiaurines Sudaninio klimato teritorijas labai stipriai veikė Sahelio civilizacija. Šiaurės vakarinė dabartinės respublikos dalis (gbajai) priklausė istoriniam Adamavos regionui, ir vietiniai gyventojai buvo laikomi kirdi dalimi. Šiauriausia valstybės teritorija buvo įtakojama Bagirmio valstybės kultūros.
Dramblio Kaulo Krantas
Dramblio Kaulo Kranto Respublika (Côte d'Ivoire) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ji užima 322 462 km² plotą ir ribojasi su Liberija, Gvinėja, Maliu, Burkina Fasu, Gana bei Gvinėjos įlanka pietuose. 2009 m. šalyje gyveno 20 617 068 gyventojai.
Prasidėjus Afrikos kolonizavimui šalis tapo Prancūzijos kolonija. 1960 m. rugpjūčio 7 d. Dramblio Kaulo Krantas tapo nepriklausoma respublika, tačiau iki šiol išlaiko puikius santykius ne tik su Afrikos kaimynėmis, tačiau ir su Europa, ypač Prancūzija.
Džibutis
Džibučio Respublika (Džibutis) – valstybė Rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja šiaurėje, Etiopija vakaruose ir pietuose ir Somaliu pietryčiuose, taip pat su Raudonąja jūra ir Adeno įlanka.
Gabonas
Gabono Respublika (Gabonas) – valstybė Centro Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Pusiaujo Gvinėja, Kamerūnu, Kongu ir Gvinėjos įlanka. Gabonas užima beveik 270 000 km² plotą, kuriame gyvena apie 1,8 milijonų gyventojų. Šalies sostinė yra didžiausias miestas Librevilis. Nuo pat šalies nepriklausomybės paskelbimo nuo Prancūzijos 1960 m. rugpjūčio 17 dienos šalį valdė du prezidentai.
Pagrindinis straipsnis: Gabono istorija
Gvinėja
Gvinėjos Respublika (Gvinėja) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Bisau Gvinėja šiaurės vakaruose, Senegalu šiaurėje, Maliu šiaurės rytuose, Dramblio Kaulo Krantu rytuose, Liberija ir Siera Leone pietuose, taip pat Atlanto vandenynu vakaruose. Konakris yra didžiausias šalies miestas ir sostinė, jame yra įsikūrusi šalies vyriausybė. Gvinėja dažnai vadinama Konakrio-Gvinėja, norint atskirti šalį nuo kaimynės Bisau Gvinėjos. Gvinėjoje gyvena net 24 skirtingos etninės grupės.
Pagrindinis straipsnis: Gvinėjos istorija, apie ikikolonijinę istoriją taip pat žiūrėti Vakarų Sahelis, Senegambija
Jungtinė Arabų Respublika
Jungtinė Arabų Respublika – istorinė valstybė Afrikoje ir Azijoje. Šalis susikūrė 1958 m., kai Egiptas ir Sirija susijungė į bendrą valstybę. 1961 m. Sirija pasitraukė ir vėl tapo nepriklausoma valstybe, bet Egiptas iki 1971 m. oficialiai buvo vadinamas „Jungtine Arabų Respublika“. Per beveik visą savo egzistavimo laiką Jungtinė Arabų Respublika kartu su Šiaurės Jemenu sudarė Jungtines Arabų Valstijas.
Valstybė buvo įsikūrusi prie Viduržemio jūros. Didesnė dalis šalies buvo Afrikoje, kita dalis – Azijoje. Tarp egiptietiškų ir siriškų teritorijų šalį skyrė Libanas ir Izraelis.
Kamerūnas
Kamerūno Respublika (Kamerūnas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Nigerija, Čadu, Centrinės Afrikos Respublika, Kongu, Gabonu, Pusiaujo Gvinėja ir Gvinėjos įlanka. Šalis kartais vadinama „miniatiūrine Afrika“ dėl geologinės ir kultūrinės įvairovės. Gamtinės sąlygos čia labai įvairios: yra ir paplūdimių, dykumų, savanų, kalnų ir net drėgnųjų miškų. Aukščiausias taškas – 4040 m aukščio Kamerūno ugnikalnis, didžiausi miestai – Duala, Jaundė ir Garua. Kamerūne gyvena apie 200 skirtingų kalbinių grupių. Šalis garsi savo tradicine muzika (makossa ir bikutsi), taip pat pajėgia futbolo rinktine. Oficialios kalbos – prancūzų ir anglų.
Kamerūnas palaiko gerus santykius su JAV ir kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai geruose santykiuose su savo kaimynais Afrikoje, palaiko JT taikos palaikymo iniciatyvą Centrinėje Afrikoje. Vis dėlto tarptautinėje arenoje daugiausiai konfiktų kyla dėl sienų nustatymo, ypač su Nigerija.
Komorai
Komorų Sąjunga (Komorai; iki 2002 m. – Komorų Federacinė Islamo Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyno Mozambiko sąsiauryje, tarp Madagaskaro ir Mozambiko.
Apie ikikolonijinę istoriją – Svahilių civilizacija.''
Kongo Demokratinė Respublika
Kongo Demokratinė Respublika (nuo 1971 iki 1997 m. Zairas, kartais vadinama Kongas-Kinšasa, siekiant išskirti nuo bendravardės Kongo valstybės su sostine Brazaviliu) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Antra pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybė. Ribojasi su Kongo Respublika, Centrinės Afrikos Respublika, Pietų Sudanu, Uganda, Ruanda, Burundžiu, Zambija, Angola ir Gvinėjos įlanka.
Kongo Respublika
Kongo Respublika (Kongas; kartais Kongas-Brazavilis) – valstybė Vakarų-Centro Afrikoje. Ribojasi su Gabonu vakaruose, Kamerūnu ir Centrinės Afrikos Respublika šiaurėje, Kongo Demokratine Respublika rytuose ir pietuose, Angola ir Atlanto vandenynu pietvakariuose.
Kongo Respublika yra buvusi Prancūzijos kolonija.
Madagaskaras
Madagaskaro Respublika (Madagaskaras) – valstybė Madagaskaro saloje Indijos vandenyne, netoli rytinio Afrikos kranto.
Apie IV a. į salą atsikėlė pirmieji žmonės iš Pietryčių Azijos regiono, spėjama, iš Indonezijos. Apie VII a. į salas ėmė skverbtis arabai. 1500 m. rugpjūčio 10 d. salose išsilaipino pirmasis europietis – portugalas Diego Diasas ir pavadino salą San Lorenzo. Didžiąją XIX a. dalį Madagaskaras buvo valdomas Madagaskaro karalių, kol 1895 m. prancūzai įvedė kolonijinį valdymą. 1960 m. Madagaskaras formaliai atgavo nepriklausomybę, nors ilgai išliko didelė Prancūzijos įtaka, ypač sprendžiant politinius ir ekonominius klausimus.
Majotas
Majotas – Prancūzijos departamentas šiaurinėje Mozambiko sąsiaurio dalyje Indijos vandenyne, netoli Komorų. Kartu tai ir Afrikos sala, priklausanti Komorų salynui.
Ši sala – ginčytina teritorija, de facto administruojama Prancūzijos, tačiau Komorai ją oficialiai laiko ketvirtąja šalies provincija. Iki 2011 m. sala turėjo Prancūzijos užjūrio bendrijos statusą.
Malis
Apie to paties pavadinimo istorinę valstybę žiūrėkite straipsnį Malio imperija.''
Malio Respublika (Malis) – valstybė Vakarų Afrikoje. Neturi išėjimo į jūrą, didžioji dalis yra Sacharos ir Sahelio regionuose. Ribojasi su Mauritanija šiaurės vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Nigeriu rytuose, Burkina Fasu, Dramblio Kaulo Krantu ir Gvinėja pietuose, Senegalu vakaruose.
Marokas
Maroko Karalystė (Marokas, ) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru rytuose, Vakarų Sachara pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose bei Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra šiaurėje. Nuo 1975 m. Marokas valdo didžiąją Vakarų Sacharos dalį, tačiau ši aneksija nėra visuotinai pripažįstama.
Marokas yra konstitucinė monarchija ir iki 2017 metų sausio 30 dienos buvo vienintelė Afrikos šalis, nepriklausiusi Afrikos Sąjungai. Šiuo metu jis yra Arabų lygos, Arabų Magrebo sąjungos, Afrikos Sąjungos, Islamo pasitarimo organizacijos, Viduržemio dialogo grupės, 77 grupės narys ir viena iš NATO nepriklausančių JAV sąjungininkų.
Mauricijus
Mauricijaus Respublika (Mauricijus) – valstybė Indijos vandenyno salose, apie 900 km į rytus nuo Madagaskaro. Be Mauricijaus (1 865 km²) ir Rodrigeso salos (104 km²), esančių Maskarenų salyne, Mauricijui priklauso ir Kargados Karachos salynas bei Agalegos salos. Bendras plotas – 2 045 km².
Mauricijaus valdymo forma – parlamentinė demokratija, savo struktūra panaši į Jungtinės karalystės. Valstybės vadovas yra prezidentas, penkeriems metams renkamas Nacionalinės Asamblėjos (Mauricijaus parlamento). Parlamentas susideda iš 62 visuotinai renkamų narių. Vykdomajai valdžiai vadovauja ministras pirmininkas ir ministrų taryba. Istoriškai pastebima dviejų didelių partijų koalicijų susidarymo tendencija.
Mauritanija
Mauritanijos Islamo Respublika (Mauritanija) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Vakarų Sachara šiaurėje ir vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Maliu rytuose ir pietuose, Senegalu pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.
Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu.
Nigeris
Nigerio Respublika (Nigeris) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru ir Libija šiaurėje, Čadu rytuose, Nigerija ir Beninu pietuose, Burkina Fasu ir Maliu vakaruose.
Nigerio tautų istorija prasidėjo I mūsų eros tūkst., plečiantis transsacharinei prekybai, kurios keliai sujungė Viduržemio jūros pietines pakrantes su į pietus nuo Sacharos buvusiomis tautomis. Pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo apgyvendintas Ayras, Nigeryje suklestėjo garsūs prekybos miestai (pvz., Agadesas ir Tahua).
Pusiaujo Gvinėja
Pusiaujo Gvinėjos Respublika (Pusiaujo Gvinėja) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Šalis šiaurėje ribojasi su Kamerūnu, rytuose ir pietuose su Gabonu bei su Biafros įlanka vakaruose. Nors šalis ir vadinama Pusiaujo Gvinėja, tačiau ji yra kiek šiauriau.
Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos istorija
Reunjonas
Reunjonas – sala Indijos vandenyne, Prancūzijos užjūrio regionas. Salos skersmuo yra 50-70 km. Reunjonas yra maždaug 800 km į rytus nuo Madagaskaro ir kartu su Mauricijumi bei Rodrigeso salomis priklauso Maskarenų salų grupei, kurias 1511 m. atrado Pedro Mascarenhas. Salos sostinė – Sen Deni.
Reunjonas – labiausiai į vakarus nutolusi Maskarenų salų grupės sala. Reunjonas priskiriamas prie vulkaninės kilmės salų, jos aukščiausia viršūnė – centrinėje salos dalyje stūksantis daugiau nei 3 km aukščio Sniego kalnas. Salos centre gausu cirkų, upių, krioklių, tropinių miškų. Reunjono pietvakariuose dominuoja savana. Salos klimatas tropinis, pasatų.
Ruanda
Ruandos Respublika (Ruanda) – valstybė Centrinėje Afrikoje, vadinamajame Didžiųjų Ežerų regione. Ribojasi su Uganda, Burundžiu, Kongo Demokratine Respublika ir Tanzanija. Dažnai vadinama „Tūkstančio kalvų šalimi“.
1895 m. Ruanda tapo Vokietijos kolonija. Jai pralaimėjus I pasaulinį karą protektoratas suteiktas Belgijai, kuri valdė su Tautų Lygos mandatu. Belgai, siekdami savo tikslų, tutsių ir hutų tautas atskyrė. Tutsiai tapo aukštesniąja klase, o hutai – žemesniąja. 1962 m. liepos 1 d. Ruanda išsivadavo iš Belgijos mandato. Kilo pilietinis karas tarp tutsių ir hutų. Į karą buvo įtraukta ir Tanzanija. 1994 m. prasidėjo Ruandos genocidas, kurio metu nužudyta apie 0,8 mln. tutsių. JTO ir Prancūzijos pastangomis karas nutrauktas. Vėliau šalis įtraukta į Pirmąjį ir Antrąjį Kongo karus. Tik 2004 m. Ruanda išsivadavo iš karų ir pasuko demokratijos keliu. 2009 m. lapkričio 29 d. šalis tapo 44-ąja Tautų sandraugos nare.
Seišeliai
Seišeliai (oficialus pavadinimas Seišelių Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyne, į šiaurės rytus nuo Madagaskaro.
Kitos netoliese esančios salų valstybės ir teritorijos yra Mauricijus ir Reunionas pietuose, Komorai pietvakariuose ir Maldyvai šiaurės rytuose.
Senegalas
Senegalo Respublika (Senegalas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Mauritanija šiaurėje, Maliu rytuose, Gvinėja ir Bisau Gvinėja pietuose, pilnai apsupa Gambiją, taip pat ribojasi su Atlanto vandenynu vakaruose.
Senegalo istorija - Senegalo teritorijoje nuo seno egzistavusių valstybių ir tautų istorija. Jos kultūrinis centras yra Senegalo upės slėnis.
Togas
Togo Respublika (Togas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Gana vakaruose, Beninu rytuose, Burkina Fasu šiaurėje ir Gvinėjos įlanka pietuose.
Dabartinio Togo teritorijos pietinėje dalyje nuo seno vystėsi Benino civilizacija. Pietinis Togas, pietryčių Gana ir Beninas sudarė šios civilizacijos kultūrinį regioną, kuris nuo XVI a. vadintas Vergų krantu. Čia gyveno įvairios gbe grupės tautos. Dabartinio Togo teritorija buvo apgyvendinta daugiausia eve tautos, kuri išvystė aukšto lygio kultūrą ir sukūrė ankstyvuosius politinius darinius. Šiek tiek šiauriau jorubai sukūrė Atakpamės valstybę. Pakrantėje, netoli dabartinio Anecho uosto smulkias valstybėles sukūrė genai. Šiaurinė Togo dalis buvo daugiau veikiama iš Sahelio civilizacijos (daugiausia iš mosių valstybių). Ten susikūrė gentinės karalystės Basari, Kabu, Čokosi (su centru Mango), Kotokoli (su centru Sokodėje).
Tunisas
Tuniso Respublika (Tunisas) – musulmoniška arabų valstybė Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros pakrantėje. Ji ribojasi su Alžyru vakaruose ir Libija pietuose ir rytuose.
Tunisas yra populiarus tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje.
Čadas
Čado Respublika (Čadas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Libija šiaurėje, Sudanu rytuose, Centrinės Afrikos Respublika pietuose, Kamerūnu ir Nigerija pietvakariuose ir Nigeriu vakaruose.
Apie senąją Čado istoriją: Kanem-Bornu, Vadajus
Prancūzijos Pietų Sritys
Prancūzijos Pietų ir Antarkties sritys − Prancūzijos užjūrio teritorija, turinti ypatingą statusą.
Teritorija yra pietinėje Indijos vandenyno dalyje ir susideda iš 5 administracinių apygardų:
Kambodža
Kambodžos Karalystė (Kambodža) – valstybė pietryčių Azijoje, prie Tailando įlankos. Ribojasi su Tailandu šiaurės vakaruose, Laosu šiaurėje bei Vietnamu rytuose.
Laosas
Laoso Liaudies Demokratinė Respublika (Laosas) – valstybė pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Mianmaru, Kinija, Vietnamu, Kambodža ir Tailandu. Laoso istorija siekia La Sango karalystę (dar vadinamą milijono dramblių šalimi), kuri egzistavo nuo XIV iki XVIII a.
Išsivadavęs iš Prancūzijos kolonizacijos, 1949 m. Laosas paskelbė nepriklausomybę. Ilgas pilietinis karas oficialiai baigėsi, kai 1975 m. į valdžią atėjo komunistinis Patet Lao judėjimas, tačiau pasipriešinimas ir protestai dar tęsėsi kelerius metus.
Libanas
Libano Respublika (Libanas) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Ribojasi su Sirija ir Izraeliu.
Dabartinio Libano teritorijoje finikiečiai buvo įkūrę miestų daugiau kaip prieš 3000 metų. Dar neseniai Libanas buvo klestinti valstybė, kultūrinis ir prekybinis Artimujų Rytų centras. Sostinė Beirutas pritraukdavo daugybę turistų. Tačiau dėl įtampos tarp religinių grupių 1975 m. prasidėjo ilgalaikis pilietinis karas, nuniokojęs beveik visą šalį. XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo pasiektas taikos susitarimas, ir vyriausybė, padedama užsienio, ėmėsi atkurti ūkį ir atstatyti sugriautus miestus.
Sirija
Sirija Arabų respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Libanu, Izraeliu, Jordanija, Iraku, Turkija bei Viduržemio jūra.
Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija
Vietnamas
Vietnamo Socialistinė Respublika – valstybė pietryčių Azijoje. Ribojasi su Kinija, Laosu, Kambodža. 2011 m. Vietname gyveno apytiksliai 90,5 milijono žmonių. Tai 13-ta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių pasaulyje ir 8-ta Azijoje.
Vietnamiečiai išsikovojo nepriklausomybę nuo Kinijos Imperijos 938 m. Sėkmingos Vietnamo karališkosios šeimos atvedė Vietnamą į aukso amžių iki Indokinijos pusiasalio kolonizavimo. Pastangos išvaryti Prancūzus iš Vietnamo davė vaisių: XX a. vid. jie pasitraukė iš šalies ir paliko ją politiškai suskaldytą į dvi grupes. Įsikišus užsienio šalims, kova peraugo į Vietnamo karą, kuris baigėsi 1975 m. Šiaurės Vietnamo pergale.
Belgija
Belgija, oficialiai Belgijos Karalystė – valstybė šiaurės vakarų Europoje. Ji yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų, Belgijoje įsikūrusios ES, NATO bei kitų svarbių tarptautinių organizacijų būstinės. Belgija turi sausumos sienas su Nyderlandais, Vokietija, Liuksemburgu ir Prancūzija, šiaurės vakaruose valstybės krantus skalauja Šiaurės jūra ir Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauris.
Belgija priklauso Žemutinių šalių regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemutinės šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose labai aukštas.
Gernsis
Gernsis – salų grupė Lamanšo sąsiauryje prie Prancūzijos krantų.
Gernsis yra Britanijos karūnos priklausinys, bet neįeina nei į Jungtinės Karalystės, nei į Europos Sąjungos sudėtį, panašiai kaip Meno sala ir Džersis.
Graikija
Graikija (, 🇬🇷), oficialiai – Graikijos Respublika – valstybė Pietų Europoje, prie Viduržemio jūros. Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurėje su Makedonija ir Bulgarija, šiaurės rytuose su Turkija. Šalies pakrantę skalauja Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūros.
Moderniųjų laikų Graikija kūrėsi remdamasi idėja, kad ji esanti Senovės Graikijos palikuonė ir tuo pačiu Vakarų pasaulio kultūros lopšys. Šį palikimą iš dalies atspindi 17 Graikijos istorinių objektų, kurie yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Italija
Italija arba Italijos Respublika yra valstybė pietų Europoje.
Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją, bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos).
Liuksemburgas
Liuksemburgas, oficialiai Liuksemburgo Didžioji Hercogystė – nedidelė valstybė vakarų Europoje, besiribojanti su Vokietija, Prancūzija bei Belgija. Šalyje vartojamos trys oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių.
Liuksemburgas priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Nyderlandai). Taip pat Liuksemburgas priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.
Monakas
Monako Kunigaikštystė – nedidelė Alpių valstybė prie Viduržemio jūros, besiribojanti su Prancūzija. Tai viena mažiausių valstybių pasaulyje, bet tuo pačiu – tankiausiai apgyvendinta.
Skirtumas tarp Monako miesto ir Monako valstybės tėra teorinis, kadangi valstybė faktiškai susideda iš miesto, kurį sudaro Monakas (Monaco Ville), Monte Karlas (Monte Carlo), La Kondaminas (La Condamine) ir naujas pramoninis rajonas – Fonvilis (Fontvieille).
Prancūzija
Prancūzija (, tariama [fʁɑ̃s]), oficialiai Prancūzijos Respublika – šalis Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje. Šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros, iš rytų į vakarus nuo Reino iki Atlanto vandenyno. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina šešiakampiu.
Pietuose Prancūzija ribojasi su Ispanija, Andora ir Monaku, šiaurėje su Belgija ir Liuksemburgu, šiaurės rytuose su Vokietija, rytuose su Šveicarija ir Italija. Prancūzijos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas, pietinius Viduržemio jūra. Prancūzijos užjūrio departamentai turi sienas su Brazilija ir Surinamu (Prancūzijos Gviana), taip pat su Nyderlandų Antilais (San Marteno saloje). Prancūziją su Jungtine Karalyste jungia Eurotunelis.
Vatikanas
Vatikanas, Vatikano Miesto Valstybė (, ital. Stato della Citta del Vaticano) – miestas-valstybė, anklavas Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija. Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal plotą.
Vatikano pilietybę turi apie 350 žmonių. Vatikanui priklauso keliolika objektų Romoje, popiežiaus vasaros rezidencija Kastel Gandolfe (20 km nuo Romos).
Šveicarija
Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija (, tarptautinis kodas CH) – mažiausia pasaulyje federacinė valstybė įsikūrusi vidurio Europoje. Šalį sudaro 26 kantonai. Šveicarija šiaurėje ribojasi su Vokietija, rytuose su Austrija ir Lichtenšteinu, pietuose su Italija, vakaruose su Prancūzija. Šveicarijoje vartojamos keturios oficialiosios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, 2004 m. prisijungė prie Šengeno erdvės.
Šveicarijos ekonomika yra viena stipriausių pasaulyje. Paslaugų sektoriuje dirba apie trys ketvirtadaliai visų dirbančiųjų. Nustatyta, kad Ciurichas ir Ženeva, pagal gyvenimo kokybę, užima antrą ir trečią vietas pasaulyje.
Gvadelupa
Gvadelupa – salynas rytinėje Karibų jūros dalyje, Prancūzijos užjūrio regionas. Salose gyvena apie 406 000 žmonių.
Gvadelupa yra Karibuose, tarp Mažųjų Antilų salų, Pavėjinių salų grupėje. Yra tarp Dominikos pietuose, Sent Kitso ir Nevio taip pat Antigvos ir Barbudos šiaurėje. Toliau šiaurėje esančios Šv. Bartolomėjaus ir Šv. Martyno salos nuo 2007 m. nebepriklauso Gvedelupos kolonijai.
Haitis
Haičio Respublika – valstybė Karibų jūroje, Espanjolos salos vakarinėje dalyje. Ribojasi su Dominikos Respublika, kuri užima kitą salos dalį. Haityje pagrindinės kalbos yra prancūzų ir haičio kreolų. Haitis yra pirmoji Lotynų Amerikos valstybė paskelbusi nepriklausomybę.
Pagrindinis straipsnis: Haičio istorija
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos (sutrumpintai JAV arba Jungtinės Valstijos; angl. The United States of America, sutrumpintai USA) – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV yra federacinė respublika, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Valstybės teritorija daugiausia išsidėsčiusi centrinėje Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinė Vašingtonas (federalinėje Kolumbijos apygardoje). Aliaskos valstija yra šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, o Havajai – salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausias miestas – Niujorkas. JAV šiaurėje ribojasi su Kanada, pietuose – su Meksika.
Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 306 milijonai), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos teritorijos.
Kanada
Kanada – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su JAV pietuose ir vakaruose, taip pat su Atlanto vandenynu rytuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose bei Arkties vandenynu šiaurėje.
Kanada yra federacija, kurią sudaro 10 provincijų ir 3 teritorijos. Kanada yra antra pagal plotą pasaulio valstybė po Rusijos, jos plotas yra beveik 10 mln. kv. kilometrų. 2015 m. Kanadoje gyveno 35 mln. gyventojų, ji buvo 26-ta pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje.
Martinika
Martinika – Prancūzijos užjūrio regionas Karibų jūroje, Atlanto vandenyne.
''Dar žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos
Sen Martenas
Sen Martenas, Sen Marteno bendrija (Collectivité de Saint-Martin) – Prancūzijos užjūrio bendrija, esanti Šv. Martyno salos šiaurinėje dalyje, Mažųjų Antilų salyne, Karibų jūroje, Atlanto vandenyne.
Iki 2007 m.
Sen Pjeras ir Mikelonas
Sen Pjeras ir Mikelonas – Prancūzijos užjūrio departamentas, sudarytas iš keleto salų rytiniame Kanados krante, netoli Niufaundlando.
Pagrindinis straipsnis: Sen Pjero ir Mikelono istorija
Sent Vinsentas ir Grenadinai
Sent Vinsentas ir Grenadinai – salų valstybė Karibų jūroje.
Pirmieji salų gyventojai buvo indėnai karibai. Europiečiai Sent Vinsento apylinkėse plaukiojo nuo 1498 m. (Kristupas Kolumbas), bet dėl nuožmaus karibų priešinimosi, salų nekolonizavo. Tik 1719 m. prancūzai pradėjo Sent Vinsento kolonizaciją. Tačiau anksčiau čia atsikraustė juodaodžiai, kurie čia pateko sudužus laivui ar pabėgę iš vergijos Barbadose. Jie susimaišė su vietiniais gyventojais ir sudarė garifūnų etninę grupę.
Trinidadas ir Tobagas
Trinidado ir Tobago Respublika (Trinidadas ir Tobagas) – valstybė Karibų jūros pietuose, netoli Venesuelos ir Grenados krantų.
Trinidadas ir Tobagas užima 5 128 km² plotą ir yra sudarytas iš dviejų pagrindinių salų – Trinidado ir Tobago. Trinidado sala yra didžiausia ir labiausiai apgyvendinta – joje gyvena 96 % šalies gyventojų ir ji užima 94 % šalies teritorijos.
Šv. Bartolomėjaus sala
Šv. Bartolomėjaus sala arba Sen Bartelmi, oficialiai – '''Šv. Bartolomėjaus teritorinė bendrija' (Collectivité territoriale de Saint-Barthélemy), paprastai vadinama Sen Bartu (St. Barts, St. Barths'') yra viena Mažųjų Antilų sala, Prancūzijos užjūrio bendrija. Sala užima 21 km². 2006 m. saloje gyveno 8 255 gyventojai. Sostinė – Gustavija.
Žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos, Švedijos Vakarų Indijos
Naujieji Hebridai
Pavadinimas pakeistas dėl nepriklausomos valstybės tapatumo siekių: Naujieji Hebridai pavadinti europiečių, o Vanuatu vietine kalba reiškia 'amžinoji mūsų šalis'.
Kategorija:Vanuatu
Naujoji Kaledonija
Naujoji Kaledonija – salų grupė, esanti pietvakarių Ramiajame vandenyne, sui generis Prancūzijos užjūrio bendrija. Ji susideda iš Didžiosios salos (Grande Terre) ir grupės mažesnių salų, įskaitant Ištikimybės salas. Salos užima apie 18 575 km² plotą. Pagal 2011 m. duomenis Naujojoje Kaledonijoje gyvena apie 260 000 gyventojų. . Sostinė ir didžiausias miestas Numėja. Pagrindinė valiuta yra CFP frankas.
2018 m. lapkričio 4 d. vykusiame 2018 m. Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės referendume teritorija nusprendė likti Prancūzijos dalimi.
Prancūzijos Polinezija
Prancūzijos Polinezija (pranc. Polynésie française, tait. Pōrīnetia Farāni) – Prancūzijos užjūrio bendrija pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, sudaryta iš kelių salynų. Turi Prancūzijos užjūrio bendrijos statusą. Sostinė Papeetė yra gausiausiai apgyvendintoje saloje – Taityje.
Volisas ir Futūna
Volisas ir Futūna (, polin. Telituale o Uvea mo Futuna) – Prancūzijai priklausanti užjūrio teritorija, turinti savivaldos statusą. Tai dvi salų grupės Ramiojo vandenyno pietvakariuose (salos priklauso vakarų Polinezijai): Bendras teritorijos plotas 274 km². Gyventojų – 15435. Administracinis centras – Mata Utu (Uvea saloje).
* Voliso (Wallis) sala arba Uvea.
Argentina
Argentina, oficialiai vadinama Argentinos Respublika (isp. República Argentina) – antra pagal dydį Pietų Amerikos valstybė ir aštunta pagal dydį pasaulio valstybė, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.
Argentina ribojasi su Brazilija, Paragvajumi, Bolivija, Čile ir Urugvajumi. Užima 2 791 810 km² plotą. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą.
Brazilija
Brazilijos Federacinė Respublika – valstybė Pietų Amerikos žemyne, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti šio žemyno valstybė. Brazilija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių portugališkai kalbanti valstybė pasaulyje. Šalis taip pat yra penkta pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių (apie 192 milijonai) pasaulio valstybė.
Šalis užima didelę teritoriją tarp Andų kalnų ir Atlanto vandenyno, bei ribojasi su Urugvajumi, Argentina, Paragvajumi, Bolivija, Peru, Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamu ir Prancūzijos Gviana.
Prancūzijos Gviana
Prancūzų Gviana – Prancūzijos užjūrio regionas Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Administracinis centras – Kajenas. Valstybinė kalba – prancūzų.
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos Gvianos istorija
