Portugalų kalba

Portugalų kalba
Portugalų kalba – romanų kalbų grupei priklausanti kalba, nepaisant to, kad kilo iš nedidelės šalies Portugalijos, tačiau dėl jos intensyvios kolonistinės politikos ši kalba plačiai paplito po pasaulį. Ji dar vartojama Brazilijoje, Angoloje, Mozambike, Žaliajame Kyšulyje, Bisau Gvinėjoje, Rytų Timore, Makao, Goa ir kitur. Šalis, kuriose ši kalba paplitusi, vienija Portugalų kalbos šalių bendrija. Portugalų kalba kaip gimtąja kalba ~200 milijonų pasaulio gyventojų, dar apie 90 milijonų yra išmokę šią kalbą. Tai dažna lingua franca buvusiose Portugalijos kolonijose, plačiai paplitusi ir kaip užsienio kalba Pietų Amerikoje. Dėl daugybės portugalų imigrantų šią kalbą taip pat galima išgirsti Andoroje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, JAV. Iš portugalų kalbos Afrikoje, Karibuose yra susidariusios kreolinės kalbos – kabuverdianu (Žaliojo Kyšulio kreolų kalba), papiamento (Aruboje), saramakano (Suriname), ngola (San Tomėje) ir kt.

Portugalų kalbos reguliavimo ir populiarinimo veikla užsiima Tarptautinis portugalų kalbos institutas, Brazilijos literatūros akademija, Lisabonos mokslų akademijos kalbos skyrius.

Portugalų kalba turi nemažai tarmių, kurios tarpusavyje skiriasi daugiausia tarimo niuansais. Du pagrindiniai portugalų kalbos variantai yra Europos portugalų kalba ir Brazilijos portugalų kalba, tačiau jie dar yra skirstomi smulkiau.

* Portugalijoje išskiriama 10 tarmių: Azorų, Alentežo, Algarvės, Bragos, Vidurio Portugalijos, Beiros, Estremenižo, Madeiros, Šiaurės ir Tarpukalnių. Kartais prie portugalų kalbos priskiriama mirandiečių kalba ar netgi galisų kalba, tačiau dabar jos paprastai laikomos savarankiškomis kalbomis.

* Brazilijoje išskiriama 12 dialektų: kaipiros (San Paulo ir gretimų valstijų užmiesčio gyventojų tarmė), Searos, Bajos, fluminense (Rio de Žaneiro ir Espiritu Santo valstijose), gaučų (Pietų Rio Grandėje), Mineiro (Minas Žeraise), Nordestino (šalies šiaurės rytuose), Paulistano (San Paule ir apylinkėse), sertenežo (Gojase ir Mato Grose), sulista (pietuose), karioka (Rio de Žaneire, Niterojuje).

* Kitų kraštų portugalų kalbos tarmės (bet ne kreolų kalbos): Kabo Vardės, Gvinėjos, Damiano, Goa, Makao, Mozambiko, San Tomės, Urugvajaus.

Šalis
  • Angola
    Angolos Respublika – valstybė pietvakarių Afrikoje. Ribojasi su Namibija pietuose, Kongo Demokratine Respublika ir Kongu šiaurėje, Zambija rytuose ir Atlanto vandenynu.

    1975 m. po ilgo karo Angola tapo nepriklausoma nuo Portugalijos, tačiau netrukus čia prasidėjo pilietinis karas, trukęs iki 2002 m. Šalis turi gausius gamtinius išteklius, įskaitant naftą. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio, o ypač pasibaigus pilietiniam karui jos ekonomika sparčiai augo. Kita vertus didžiosios dalies Angolos gyventojų gyvenimo lygis yra labai žemas ir tokie rodikliai kaip gyvenimo trukmė bei naujagimių mirtingumas išlieka vienais blogiausių pasaulyje. Šaliai taip pat būdinga didelė ekonominė nelygybė, nes didžioji jos turtų dalis priklauso labai nedidelei gyventojų daliai.
  • Bisau Gvinėja
    Bisau Gvinėjos Respublika (Bisau Gvinėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Senegalu šiaurėje, Gvinėja rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

    * Apie ikikolonijinę istoriją taip pat žiūrėti Senegambija
  • Mozambikas
    Mozambiko Respublika (Mozambikas) – valstybė pietryčių Afrikoje. Ribojasi su Pietų Afrika, Svazilandu, Tanzanija, Malaviu ir Zimbabve.

    Apie ikikolonijinę istoriją: Svahilių civilizacija, Zimbabvės istorija, Maravis
  • San Tomė ir Prinsipė
    San Tomė ir Prinsipė, ilgasis, oficialusis šalies pavadinimas San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika   – dviejų didžiausių Prinsipės ir San Tomės salų, bei 19-os mažesnių salelių, valstybė, esanti Gvinėjos įlankos šiauryčiuose, netoli Afrikos žemyninės dalies pakrantės.

    San Tomė ir Prinsipės salos žmonių buvo neapgyvendintos, kai Portugalos jūrininkai pirmieji jas atrado tarp 1469 m. ir 1471 m. Salos atradėjais laikomi portugalų jūreiviai João de Santarém ir Pêro Escobar. Oficialia San Tomės atradimo data laikoma 1471 m. gruodžio 21 d. – šv. Tomo diena, Principės – 1472 m. vasario 17 d. – šv. Antano diena. Iki 1502 m. Principės sala buvo vadinama šv. Antano sala (Ilha de Santo Antão); vėliau pavadinimas buvo pakeistas į Kunigaikščio salą (Ilha de Principe), taip pagerbiant Portugalijos sosto įpėdinį, kuriam buvo mokami mokesčiai nuo auginamo cukraus.
  • Žaliasis Kyšulys
    Žaliojo Kyšulio Respublika (Žaliasis Kyšulys, ) – salų valstybė Atlanto vandenyne, apie 500 km į vakarus nuo vakarinio Afrikos žemyno kyšulio (Žaliojo kyšulio), esančio Senegale. Šalis priklauso Makaronezijos salynui.

    1456 metais, kuomet prasidėjo geografinių atradimų era, Portugalijos karūnai tarnaujantys jūreiviai išsilaipino dabartiniuose Žaliojo kyšulio krantuose. Nors tai nėra faktinis įrodymas, tačiau yra pagrindo manyti, kad romėnai ir kartaginiečiai žinojo apie archipelago egzistavimą. Taigi spėjama, kad XII–XIII a. arabų jūreiviai pasiekė tuo metu buvusias negyvenamas salas.
  • Makao
    Makao arba Aomenas, oficialiai Makao specialusis administracinis regionas (MSAR; ; ) – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Apima pietinėje šalies pakrantėje esantį Makao pusiasalį, išsikišusį į Pietų Kinijos jūrą ties Perlų upės žiotimis (priešais Honkongą), bei Taipos ir Koloanės salas. Plotas 115,3 km², 667 tūkst. gyventojų (2018 m.). Šiaurėje Makao ribojasi su Džuhajaus specialiąja ekonomine zona.

    1557–1999 m. buvo Portugalijos kolonija, taip pat seniausia europiečių kolonija Kinijoje. Tai autonomiją turintis Kinijos administracinis vienetas. Makao yra tankiausiai gyvenama autonominė teritorija pasaulyje.
  • Džersis
    Džersis  – sala Lamanšo sąsiauryje prie Prancūzijos krantų.

    Džersis yra Britanijos karūnos priklausomybė, bet neįeina nei į Jungtinės Karalystės, nei į Europos Sąjungos sudėtį, panašiai kaip Meno sala ir Gernsis.
  • Gibraltaras
    Gibraltaras – Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, esanti pietvakarių Europoje, įsiterpusi tarp Europos ir per Gibraltaro sąsiaurį - Afrikos žemyno.

    Gibraltaras šiaurėje sausuma besiriboja su Ispanija, iš rytų, pietryčių skalauja Alborano jūra, iš pietvakarių Gibraltaro sąsiauris, iš vakarų - Gibraltaro įlanka.
  • Portugalija
    Portugalija, oficialiai Portugalijos Respublika  – pietvakarių Europos valstybė. Portugalija šiaurėje bei rytuose ribojasi tik su viena šalimi – Ispanija (sienos ilgis – 1214 km), o likusią šalies pusę skalauja Atlanto vandenynas (pakrantės ilgis – 1793 km). Atlanto vandenyne Portugalijai priklauso Azorų salos ir Madeira.

    Portugalija paliko gilų kultūrinį, architektūrinį ir kalbinį pėdsaką visame pasaulyje. Portugalų kalba, diegta kolonijiniais laikais, išlieka viena plačiausiai paplitusių pasaulio kalbų – ja šneka 250 milijonų vadinamųjų lusofonų (portugalakalbių).
  • Bermuda
    Bermuda (Bermudai, Bermudų salos ) – Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, esanti Atlanto vandenyne, maždaug už 975 km į rytus nuo JAV. Koloniją sudaro per 150 vulkaninės kilmės salų, užimančių 58,8 km² plotą. Administracinis centras – Hamiltonas, išsidėstęs didžiausioje saloje.

    Salos yra šiaurinis Bermudų trikampio pakraštys.
  • Rytų Timoras
    Rytų Timoro Demokratinė Respublika – valstybė pietryčių Azijoje, užimanti rytinę Timoro salos pusę, Atauro ir Jako salas bei Okusio-Ambeno teritoriją vakarinėje Timoro salos dalyje.

    Iki pat XX a. Timoro istorija buvo neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija.