Kalba - Olandų kalba

Olandų kalba arba nyderlandų kalba (ol. de Nederlandse taal, het Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje. Flandrijoje (šiaurinė Belgijos dalis) olandų kalbos rytų, vakarų, Brabanto ir Limburgo tarmės dažnai vadinamos atskira flamandų kalba.

Olandų kalbos istorija yra ilga. Apie 450-500 m. iš Vakarų germanų dialektų atsirado Senoji frankų kalba. Ši kalba, kaip ir kitos vakarų germanų kalbos į šiaurę nuo centrinių ir pietinių dabartinės Vokietijos ir Austrijos regionų, nebuvo paveiktos Antrojo germanų priebalsių pasikeitimo. Tokiu principu atsirado ir vokiečių žemaičių, fryzų kalbos, pasikeitimo neturėjo ir senoji anglų kalba.

Senoji olandų kalba susiformavo ~500 m. ir buvo vartojama bent iki ~1150 m. Ji buvo labai glaudžiai susijusi su senąja saksų kalba ir daugeliu kitų vakarų germanų kalbų, pvz.: limburgiečių, frankonų.

Apie 1150 m. atsirado vidurinė olandų kalba. Nuo senosios olandų kalbos ji skyrėsi kiek pakitusia žodžių tvarka sakinyje (tapo griežtesnė) ir rašyba.

Apie 1500 m. baigė formuotis dabartinė olandų kalba. Tiesa, rašybos norminimas tęsėsi dar keletą amžių. Pamažu pradėjo nykti giminių ir linksnių vartojimas kasdienėje kalboje, tačiau oficialiai šie pakitimai įtvirinti tik XX a. ketvirtajame dešimtmetyje.

Indonezija

Indonezijos Respublika – salų valstybė Azijos pietryčiuose. Ribojasi su Malaizija Borneo saloje, Papua Naująja Gvinėja Naujosios Gvinėjos saloje bei Rytų Timoru Timoro saloje. Indonezija nepriklausomybę paskelbė 1945 m. rugpjūčio 17 d., bet galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę. Indonezijos pavadinime yra du žodžiai: lotyniškas Indus, reiškiantis Indiją ir graikiškas nesos, reiškiantis salas. Taigi, šalies pavadinimas gali būti verčiamas kaip Indijos salos. Iki nepriklausomybės Indonezija buvo vadinama Nyderlandų Indija arba Ost-Indija (Rytų Indija, plg. Karibų jūros salos Vest Indija, t. y. Vakarų Indija).

Indonezijos istorija iki 1945 m: Malajų salyno istorija

Belgija

Belgija, oficialiai Belgijos Karalystė  – valstybė šiaurės vakarų Europoje. Ji yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų, Belgijoje įsikūrusios ES, NATO bei kitų svarbių tarptautinių organizacijų būstinės. Belgija turi sausumos sienas su Nyderlandais, Vokietija, Liuksemburgu ir Prancūzija, šiaurės vakaruose valstybės krantus skalauja Šiaurės jūra ir Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauris.

Belgija priklauso Žemutinių šalių regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemutinės šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose labai aukštas.

Nyderlandai

Šiame straipsnyje aprašoma europinė Nyderlandų Karalystės dalis. Apie kitas šalies teritorijas žiūrėkite: Aruba, Sint Martenas, Kiurasao ir BES salos.

Nyderlandai , oficialiai Nyderlandų Karalystė – federacinė valstybė, sudaryta iš Nyderlandų europinės dalies, esančios vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, besiribojančios su Belgija ir Vokietija, bei Nyderlandų Antilų ir Arubos.

Aruba

Aruba – sala Karibų jūroje, priklausanti Nyderlandams ir turinti autonomijos statusą. Administracinis centras – Oranjestadas. Arubos sala yra Pavėjinių salų grupėje. Oficialios kalbos – olandų ir papiamento.

Seniausi gyventojai aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos, iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m. panaikinus vergovę sala patyrė ekonominį nuosmukį. Iki XX a. vidurio Nyderlandų Antilų kolonijos dalis. Nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė.

BES salos

BES salos (Boneras, Sint Eustatijus, Saba, ) arba Karibų Nyderlandai – Nyderlandų Karalystei priklausančios salos Karibų jūroje. Iki 2010 m. spalio 10 d. priklausė Nyderlandų Antilų autonominiam regionui. Šiuo metu turi specialiųjų Nyderlandų provincijų statusą. 25 699 gyventojai (2017 m.).

Kiurasao

Kiurasao  – sala Karibų jūros pietuose, Mažųjų Antilų salyne, Pavėjinių Antilų salų grupėje. Iki 2010 m. spalio 10 d. priklausė Nyderlandų kolonijai – Nyderlandų Antilams, vėliau – tapo autonomine valstybe Nyderlandų Karalystės sudėtyje.

Plotas 444 km². Sala išsidriekusi šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, apsupta koralų rifų. Aukščiausia paviršiaus vieta – Kristofelio k. (375 m). Kiurasao salą dengia kserofitinių krūmynų, kaktusų, visžalių augalų sąžalynai.

Sint Martenas

Sint Martenas – Nyderlandų Karalystės dalis, esanti San Marteno salos pietinėje dalyje, Gvadelupės salyne, Mažųjų Antilų salyne, Karibų jūroje, Atlanto vandenyne.

Šiaurėje ribojasi su Prancūzijos užjūrio bendrija San Martenu.

Surinamas

Surinamo Respublika (Surinamas; anksčiau – Nyderlandų Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Prancūzų Gviana rytuose, Brazilija pietuose, Gajana vakaruose ir Atlanto vandenynu šiaurėje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Surinamo nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Henry L. Mac-Donaldas savo Vyriausybių vardu 2013 m. kovo 26 dieną Niujorke pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo užmezgami Lietuvos ir Surinamo diplomatiniai santykiai.

* 3000 metų pr. m. e. Suriname apsigyveno indėnai aravakai;