Meniečių kalba
Meniečių kalba, menksas (men. Gaelg, Gailck; ) – keltų kalbų grupės goidelų pogrupio kalba, kuria šnekama Meno saloje, esančioje Airijos jūroje.
Tai senosios airių kalbos palikuonė, susiformavusi iš rytinių Airijos (Leinsterio) tarmių.
Didelį poveikį kalbai vikingų užkariavimų laikotarpiu padarė skandinavų kalbos.
XIX a. kalba pradėjo nykti, XX a. viduryje liko tik keli senyvo amžiaus žmonės, šnekėję meniečių kalba kaip gimtąja.
1974 m.
Tai senosios airių kalbos palikuonė, susiformavusi iš rytinių Airijos (Leinsterio) tarmių.
Didelį poveikį kalbai vikingų užkariavimų laikotarpiu padarė skandinavų kalbos.
XIX a. kalba pradėjo nykti, XX a. viduryje liko tik keli senyvo amžiaus žmonės, šnekėję meniečių kalba kaip gimtąja.
1974 m.
Šalis
-
Meno sala
Meno sala – sala Airijos jūroje, Britų salų geografiniame centre. Turi specialų politinį Britanijos Karūnos priklausomos teritorijos statusą (kaip ir Normandijos salos). Formaliai sala nėra Jungtinės Karalystės dalis. Salos plotas 572 km², gyvena apie 84 069 gyventojų (2021 m. duomenimis). Administracinis centras – Daglasas. Dalis gyventojų kalba meniečių kalba.
Apie 8000 m. pr. m. e. sala buvo atkirsta nuo aplinkinių salų, nes pasibaigus ledynmečiui pakilo jūros lygis. Žmonės ją kolonizavo keliaudami jūra prieš 6500 m. pr. m. e. Pirmieji gyventojai buvo medžiotojai-rankiotojai ir žvejai.