Kinų kalba

Kinų kalba
Kinų kalba (汉语/漢語, 华语/華語, arba 中文; Pinyin: Hànyǔ, Huáyǔ, arba Zhōngwén) – izoliacinė toninė kalba, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms. Nors dažnai kalbama apie vieną kinų kalbą, iš tiesų jos variantų gausa primena romanų kalbų įvairovę. Tačiau visos tarmės vartoja tą pačią bendrinę rašomąją kalbą.

Kinų kalba yra gimtoji maždaug penktadaliui pasaulio gyventojų. Bendrinė kinų kalba, kurios pagrindas – Pekino tarmė ir kai kurios kitos šiaurinės Kinijos tarmės, yra valstybinė Kinijos Liaudies Respublikos bei Kinijos Respublikos Taivano kalba, taip pat viena iš keturių valstybinių Singapūro kalbų ir viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų. Kantono atmaina drauge su anglų kalba yra oficiali kalba Honkonge ir drauge su portugalų kalba – Makao.

Kinų išeivijoje kalbama įvairiomis kinų kalbos atmainomis: bendrine kinų kalba, Kantono, Min Nan, Hakka. XX a. antroje pusėje bendrinė kinų kalba ypač išpopuliarėjo kinų diasporoje ir tapo pagrindine išeivių tarpusavio bendravimo kalba.

Kinų kalba ypač skiriasi nuo vakarietiškųjų tuo, kad ryškiai atskiriamos rašytinė bei šnekamoji kalbos. Kinija turėjo vieną rašomąją kalbą per visą savo istoriją, nors šnekamosios kalbos variantų būta daug, kaip ir Europoje. Todėl kinai aiškiai atskiria rašomąją kalbą (wén; 文) ir šnekamąją kalbą (yǔ; 语/語).

Vadinamoji kinų kalba iš tiesų susideda iš daugybės regioninių kalbinių variantų, kai kurie iš jų vienas nuo kito smarkiai skiriasi (maždaug taip, kaip skiriasi šiuolaikinės romanų kalbos). Europoje išsivystė nepriklausomos valstybės, siekusios kultūrinės nepriklausomybės, todėl valstybėse vystėsi savitos kalbos. Kinijoje, nors miestuose ir regionuose taip pat gyvavo skirtingi šnekamosios kalbos variantai, visada šalia egzistavo vienas kultūrinis – kalbinis standartas (anksčiau senoji kinų kalba, vėliau bendrinė rašomoji kalba). Kaip vientisą kinų kalbą suvokia ir patys kinai – daugiausiai dėl minėtojo rašto standarto. Apibūdindami tarmes kinai dažniausiai jas vadina pagal vietoves, pvz., Pekino tarmė, Šanchajaus tarmė. Paprasti žmonės dažnai net nesuvokia, kad šios „tarmės“ lingvistų gali būti laikomos atskiromis kalbomis. Riba tarp kalbos ir tarmės Kinijoje ne visada aiški, skiriama nuo septynių iki septyniolikos skirtingų kalbų.

Didesnė lingvistinė įvairovė yra Pietų Kinijoje. Tai lėmė geografinės sąlygos: kalnai, upės, augmenija trukdė žmonėms bendrauti.

Kalbinė įvairovė susijusi su politika: pripažįstant, kad kinų kalba yra greičiau kalbų grupė, būtų pripažįstama, kad Kiniją reikėtų laikyti įvairių tautų samplaika ir atvirkščiai – laikant variantus vienos kalbos tarmėmis būtų teigiamas tautos vieningumas. Problemos keblumą rodo ir tai, kad kai kurie tarmėmis kalbantys žmonės hanius (Han) laiko sąvoka, kuri, vienydama žmones, išlaiko ir įvairių etninių grupių įvairovės galimybę. Panašiai ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžia laikosi termino „Kinijos nacija“ (Zhōnghuá Mínzú), reiškiančio „kiną“, nepaisant jo etninės kilmės, t. y. į šią savoką įeina ir Kinijoje gyvenantys tibetiečiai, uigurai, mongolai ir kt. Han vadinami tie, kurių gimtoji kalba išties yra kinų ir yra „etniniai kinai“.

Paprastai skiriamos tokios kinų kalbos tarmių grupės:

* Bendrinė kinų kalba (北方话 běifānghuà) – bendrinė kinų kalba, pažodžiui „šiaurės kalba“; 850 mln. žmonių gimtoji kalba

* Vu (吳 wu)
Šalis
  • Honkongas
    Honkongas (, kanton. Hēunggóng, liet. „Kvapnusis uostas“), oficialiai Honkongo specialusis administracinis regionas (HSAR; ) – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Honkongas pagal kinietišką tarimą žinomas kaip Siangangas. Jis yra Kinijos pietryčiuose, prie Perlų upės žiočių ir Pietų Kinijos jūros. Honkonge, gyvena daugiau kaip 7,5 mln. įvairių tautybių gyventojų. Gyventojų Tankis yra didžiausias visame pasaulyje 6777 žm./km².

    Honkongas buvo įkurtas Britų imperijos ir tapo kolonija po to, kai pasibaigė Pirmasis opiumo karas 1841 m. Čingų imperija atidavė Honkongo salą iš Sinano apygardos, paskui dar kartą 1842 m. Po Antrojo opiumo karo 1860 m. kolonija išsiplėtė į Kaulono pusiasalį, o 1898 m., kai Didžioji Britanija 99 metams gavo Naujųjų teritorijų nuomos teisę, Išsiplėtė dar labiau, o 1842–1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija. 1941-1945 m. Britų Honkongą buvo okupavusi Japonijos imperatoriškoji valdžia, po Japonijos kapituliacijos britų administravimas buvo atnaujintas. 1997 m. visa Honkongo teritorija buvo perduota Kinijai. Pagal 1984 m. Jungtinės Karalystės ir Kinijos susitarimą, Honkongas išlaikys aukšto laipsnio autonomiją 50 metų nuo kolonijos perleidimo KLR (t. y. iki 2047 m.), kuomet teritorija galės būti visiškai integruota į KLR. Honkonge ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų sfera, o gamyba ir žemės ūkis praktiškai nebeturi reikšmės ir tesudaro vos kelis procentus BVP. Čia savo būstines ir atstovybes turi daugelis stambių tarptautinių kompanijų ir bankų dėl ypač žemo korupcijos lygio ir palankios mokesčių sistemos, kas sukuria palankias sąlygas privačiam verslui.
  • Kalėdų sala
    Kalėdų sala  – maža, savivaldos neturinti ir Australijai priklausanti Indijos vandenyno sala. Salos plotas siekia apie 135 km². 2006 m. liepos mėn. saloje gyvena 1493 gyventojai. Administracinis centras – Flajing Fiš Kovas (Flying Fish Cove).

    Sala yra 350 km į pietus nuo Javos.
  • Kinijos Liaudies Respublika
    * „Kinija“ nukreipia čia. Apie Kinijos Respubliką žr. Taivanas

    Kinija (pinyin: Zhōngguó), oficialiai Kinijos Liaudies Respublika (KLR, ; pinyin: Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó) – valstybė Rytų Azijoje, ketvirta pagal teritoriją valstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių. Šiaurėje ribojasi su Mongolija ir Rusija, šiaurės vakaruose – su Tadžikija, Kirgizija ir Kazachstanu, vakaruose – su Afganistanu ir Pakistanu, pietuose – su Indija, Nepalu, Butanu, Mianmaru, Laosu ir Vietnamu, šiaurės rytuose – su Šiaurės Korėja. Rytuose Kinija prieina prie Geltonosios jūros ir Rytų Kinijos jūros, pietryčiuose – prie Pietų Kinijos jūros.
  • Makao
    Makao arba Aomenas, oficialiai Makao specialusis administracinis regionas (MSAR; ; ) – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Apima pietinėje šalies pakrantėje esantį Makao pusiasalį, išsikišusį į Pietų Kinijos jūrą ties Perlų upės žiotimis (priešais Honkongą), bei Taipos ir Koloanės salas. Plotas 115,3 km², 667 tūkst. gyventojų (2018 m.). Šiaurėje Makao ribojasi su Džuhajaus specialiąja ekonomine zona.

    1557–1999 m. buvo Portugalijos kolonija, taip pat seniausia europiečių kolonija Kinijoje. Tai autonomiją turintis Kinijos administracinis vienetas. Makao yra tankiausiai gyvenama autonominė teritorija pasaulyje.
  • Malaizija
    Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Borneo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Malaiziją valdo sultonas Abdullah Shah.

    Valstybinė šalies kalba yra malajiečių. Taip pat dažnai vartojami įvairūs kinų kalbos dialektai ir įvairios indų kalbos. Rytinėje Malaizijos dalyje yra vartojamos kelios vietinės kalbos. Anglų kalba taip pat yra plačiai vartojama, pradinėje ir vidurinėje mokyklose ji yra privalomas dalykas. Tiesa, šnekamoji anglų kalba Malaizijoje yra nukrypusi nuo įprastos versijos, naudojami ir iš malajų, kinų bei indų kalbų kilę žodžiai, amerikietiškas bei australiškas slengas, sintaksė panaši į pietinės Kinijos dalies dialektų sintaksę.
  • Singapūras
    Singapūro Respublika (MS Singapura; ; ) – miestas-valstybė, įsikūrusi saloje Pietryčių Azijoje. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 5,75 mln. žmonių (2017).

    Singapūro istorija susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau buvo vadinamaTamaseku, tai buvęs prekybinis regiono centras. Nuo XV a. jo reikšmė sumažėjo iškilus Melakos uostui
  • Taivanas
    * ''„Kinijos Respublika“ nukreipia čia. Apie Kinijos Liaudies Respubliką žr. Kinija.

    Taivanas, oficialiai Kinijos Respublika  – valstybė Rytų Azijoje, įsikūrusi pagrindinėje Taivano saloje ir keliose mažesnėse aplinkinėse salelėse tarp Taivano sąsiaurio ir Filipinų jūros. Užima 36 197 kv. km plotą, turi beveik 24 mln. gyventojų. Sostinė ir didžiausias šalies miestas – Taipėjus.
  • Vietnamas
    Vietnamas, oficialiai Vietnamo Socialistinė Respublika  – valstybė Pietryčių Azijoje, Indokinijos pusiasalio rytuose. Šiaurėje ribojasi su Kinija, vakaruose – su Laosu, pietvakariuose – su Kambodža. Rytuose ir pietuose Vietnamas prieina prie Pietų Kinijos jūros ir jos įlankų – Tonkino įlankos (šiaurės rytuose) bei Tailando įlankos (pietvakariuose). 2021 m. Vietname gyveno apytiksliai 98,5 milijono žmonių. Tai 13-a didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių pasaulyje ir 8-a Azijoje.

    Vietnamiečiai išsikovojo nepriklausomybę nuo Kinijos Imperijos 938 m. Sėkmingos Vietnamo karališkosios šeimos atvedė Vietnamą į aukso amžių iki Indokinijos pusiasalio kolonizavimo. Pastangos išvaryti Prancūzus iš Vietnamo davė vaisių: XX a. vid. jie pasitraukė iš šalies ir paliko ją politiškai suskaldytą į dvi grupes. Įsikišus užsienio šalims, kova peraugo į Vietnamo karą, kuris baigėsi 1975 m. Šiaurės Vietnamo pergale.
  • Trinidadas ir Tobagas
    Trinidadas ir Tobagas (oficialus pavadinimas Trinidado ir Tobago Respublika) – valstybė Karibų jūros pietuose, netoli Venesuelos ir Grenados krantų. Užima 5 128 km² plotą ir yra sudarytas iš dviejų pagrindinių salų – Trinidado ir Tobago. Trinidado sala yra didžiausia ir labiausiai apgyvendinta – joje gyvena 96 % šalies gyventojų ir ji užima 94 % šalies teritorijos.

    Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos
  • Marianos Šiaurinės Salos
    Marianos šiaurinių salų sandrauga (kitaip: Šiaurės Marianų salos, Šiaurės Marianai) – 14 salų sandrauga Ramiojo vandenyno vakaruose, sudariusi politinę sąjungą su JAV, yra viena JAV teritorijų.

  • Palau
    Palau, oficialiai Palau Respublika (palauiečių: Beluu er a Belau) – salų valstybė Ramiajame vandenyne. Sostinė – Melekeokas. Ši šalis yra viena iš jauniausių ir viena iš mažiausių pasaulio valstybių.

    Palau – jauniausia Mikronezijos regiono valstybė, savo nepriklausomybę paskelbusi tik 1994 m.